R. Baltaduonis: patobulinti įgūdžiai – galimybė skaitmenizuoti rinkimus

2020 m. gegužė


Įvedus karantiną ir daugelį veiklų bei paslaugų perkėlus į virtualią erdvę, staiga visa tauta patobulėjo skaitmeninių įgūdžių prasme. Darbas ir mokymasis per nuotolį, apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse, bendravimas su artimaisiais socialinėse medijose – visa tai tapo naujos rutinos dalimi. Technologijos neišvengiamai kiekvienam tapo artimesnės ir priimtinesnės. Kintant visuomenės santykiui su technologijomis bei išliekant pandemijos keliamoms grėsmėms, turime gerą progą sugrįžti prie diskusijos apie internetinio balsavimo alternatyvą ir galimybes. Tuo neabejoja ekonomistas dr. Rimvydas Baltaduonis, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos kopirmininkas.

Ilgalaikiai tikslai

Pradėdamas pokalbį R. Baltaduonis atkreipia dėmesį, kad viruso protrūkiui gęstant, geras metas Lietuvos valdžiai šiek tiek atsitraukti nuo trumpalaikių pergalių ir paieškoti ilgalaikių galimybių. Valstybės ilgalaikės plėtros kryptimi, anot pašnekovo, galėtų tapti skaitmenizacija.

„Anksčiau vyresnio amžiaus žmonės galbūt mažiau dalyvavo skaitmeninėje ekonomikoje. Tačiau pandemijos metu pamatėme, kad visa visuomenė geba gana drausmingai ir greitai persiorientuoti prie naujų priemonių. Tai geras pagrindas Lietuvai didinti visuomenės įsitraukimą į ekonomikos ir viešojo sektoriaus skaitmenizavimo procesus“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, dabar puikus laikas ir komunikacine prasme: „Valstybės lyderiai šiuo metu turi atvirą platformą kalbėti su Lietuvos žmonėmis, kurie savo ruožtu yra tokioje situacijoje, kai klauso ir girdi. Nepasinaudoti tuo būtų neapdairu“.

Trūksta gilesnio srities supratimo

Kaip vieną iš pagrindinių kliūčių, kodėl skaitmenizacijai neskiriama pakankamai politinio dėmesio, R. Baltaduonis įvardija IT srities kompetencijų stoką.

„Nepaisant priekaištų, atlyginimai viešajame sektoriuje, palyginti su privačiu, tebėra mažesni. Vadinasi, pritraukti patyrusius, aukšto lygio ekspertus yra sudėtinga, ypač iš IT srities. Taigi dažniausiai sprendimus priima žmonės, kurie nėra IT sektoriaus žinovai. Natūralu, kad neverdant šiandieninių technologijų katile, yra sudėtingiau pastebėti naujas galimybes ir ryžtis skaitmenizacijos pokyčiams. Tai, ką mes matome savo išmaniojo telefono ar kompiuterio ekranuose, tėra tik paviršius. O viskas, kas už jo, daugumai yra tarytum juoda dėžė. Politikams, kurie net ir naudojasi naujausiomis technologijomis kaip paslauga, natūraliai stinga žinių ir patirties vystyti inovatyvius sprendimus problemoms spręsti. O šalia savęs neturint ir patyrusių patarėjų, kurie būtų giliau susipažinę su naujų technologijų galimybėmis, sprendimų priėmimas sulėtėja“, – svarsto R. Baltaduonis.

Tiesa, pašnekovas pastebi, kad pasitaiko ir puikių iniciatyvų, kai Vyriausybė, institucijos atsiveria dialogui su nevyriausybinėmis organizacijomis, verslu. Matome, kad kai kurios ministerijos net ir su turimais resursais geba išnaudoti technologines galimybes. Kaip pavyzdį R. Baltaduonis mini „GovTech“ laboratoriją, kur sprendimus institucijų problemoms siūlo startuoliai, verslas ir visuomenė, ir šie sprendimai atrenkami konkursine, o ne viešųjų pirkimų, tvarka

R. Baltaduonis dalinasi lūkesčiu, kad antrojoje „GovTech“ iššūkių serijoje bus svarstomas ir internetinio balsavimo sistemos sukūrimo bei įgyvendinimo klausimas.

Internetinis balsavimas

Nors karantino sąlygos švelnėja ir situacija, atrodytų, šviesėja, nežinomųjų išlieka daug: epidemiologai kalba apie galimą antrą viruso protrūkio bangą rudenį, šįkart galbūt netgi sudėtingesnę, o ir vakcinos, prognozuojama, iki metų galo dar neturėsime. Taigi nerimo dėl artėjančių Seimo rinkimų organizavimo tebėra, kadangi įprastos balsavimo procedūros nėra pritaikytos saugiam dalyvavimui pandemijos metu. Šiame kontekste R. Baltaduonis ragina valdžią sugrįžti prie internetinio balsavimo, kaip alternatyvos tradiciniam, klausimo.

Tarp internetinio balsavimo trūkumų dažniausiai paminimos kibernetinės grėsmės. „Visgi įdomu tai, kad kai 2015 m. buvo daroma visuomenės apklausa dėl internetinio balsavimo, į klausimą, ar saugu balsuoti internete, tie, kurie naudojasi internetu, teigė, kad saugu. Tuo metu tie, kurie mažai naudojasi internetu, sakė, kad nesaugu. Įdomu būtų pasitikrinti, ar keičiasi visuomenės pasitikėjimas technologijomis dabar, kai daug veiklų persikėlė į virtualią erdvę ir visi patobulinome savo skaitmeninius įgūdžius“, – svarsto pašnekovas.

Bet kuriuo atveju, pasak R. Baltaduonio, šiuo metu demokratiniams rinkimams akistatoje su virusu kyla naujų grėsmių: virusui išlikus guviam iki rudens, įprastas balsavimo būdas tampa fiziškai nesaugus. Grėsmė užsikrėsti kyla tiek patiems rinkėjams, atėjusiems prie balsadėžių, tiek artimiesiems, pas kuriuos sugrįžtama namo, tiek rinkimus organizuojantiems asmenims. Internetinis balsavimas išsprendžia šią problemą ypač efektyviai.

„Esant tokiai naujai realybei, manau, puikus metas pasverti, ar visgi neverta pasiruošti ir ištestuoti įrankį, kuris tokiomis ekstremaliomis aplinkybėmis leistų valdyti šias grėsmes. Net jei Lietuvoje rinkimų metu nebūtų daug užsikrėtimo atvejų, liktų daug erdvės manipuliuoti rinkėjų baimėmis: kad ir melagingai paskelbus savaitei ar net dienai prieš rinkimus apie menamą viruso protrūkį. Tai gali labai greitai įtakoti sprendimą, ar eiti balsuoti“, – kalba ekonomistas.

Strateginis pasirengimas ateičiai

Net jei internetinio balsavimo įrankio per ateinančius Seimo rinkimus neprireiks, nes pavyks surengti įprastinius rinkimus, R. Baltaduonis neabejoja, kad tokio įrankio kūrimas ir jo turėjimas būtų strateginis Lietuvos žingsnis.

„Pandemijos, ekologinės katastrofos, migracijos krizės, geopolitiniai iššūkiai – visa tai gali paveikti rinkimus ir ateityje. Esant dideliam neapibrėžtumui, tikėtina, kad ateityje su tokiais iššūkiais kovosime dažniau, negu esame įpratę. Taigi galvojant apie valstybės ateitį ir norint išsaugoti mūsų konstitucinę demokratinę santvarką, svarbu turėti įrankį, kuris leistų piliečiams dalyvauti formuojant atstovaujamą valdžią nepertraukiamai ir patogiai. Žinoma, kaskart galime ieškoti momentinių sprendimų (amerikiečiai tai vadina duck tape solutions – kai problema laikinai taisoma nepagailint lipnios juostos). Tačiau ilgalaikiai sprendimai reikalauja atsakingos lyderystės ir vizionieriško požiūrio“, – mano R. Baltaduonis.

Net jei Lietuvoje situacija būtų palanki įprastam rinkimų organizavimui, tai nereiškia, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai irgi turės palankias aplinkybes balsuoti. Vien tik kliautis, kad visos Lietuvos ambasados, konsulatai galės atsiverti ir įprastai organizuoti rinkimus, būtų neatsakinga.

„Šiemet turime ir istorinį momentą rinkimuose, kai užsienyje balsuojantys lietuviai yra apjungiami į Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą, kurioje jie rinks savo atstovą į Seimą. Taigi įrankį galėtume pilotuoti bent jau šioje apygardoje. Kartu tai būtų puiki proga įgyti patirties organizuojant balsavimą internetu ir reminatis išmoktomis pamokomis patobulinti įrankį ateičiai“, – teigia kopirmininkas.

Pasaulinės lyderystės link

Galiausiai, anot pašnekovo, sukūrus ir ištestavus internetinio balsavimo įrankį, Lietuva įgytų kompetencijas, kurias netgi būtų galima pasiūlyti pasaulinei rinkai.

„Po pandemijos ar jai tebesitęsiant gali būti, kad ir daugiau šalių svarstys tokio įrankio įsidiegimą. Tad Lietuva galėtų sukurti aukštos pridėtinės vertės technologinį produktą bei paslaugas ir pardavinėti juos pasauliui. Tačiau žinoma, sunku parduoti produktą ar paslaugą, kurių pats netestuoji ir nenaudoji“, – galimybę įžvelgia pašnekovas.

Atsisakymą kurti internetinio balsavimo įrankį R. Baltaduonis traktuotų kaip neišnaudotą šių dienų galimybę Lietuvai.

Kita pusė

Labiausiai akcentuojamas internetinis balsavimas, tačiau, anot pašnekovo, svarbi ir kita demokratinių rinkimų skaitmenizavimo pusė – ikirinkiminio proceso organizavimas.

„Karantinio sąlygos keičia ir politinių kandidatų bei partijų prisistatymą. Tradiciniai būdai, kai susitinkama su rinkėjais gyvai, apribojus žmonių judėjimą, nebeveikia. Taigi politinėms mintims, ypač naujoms, reikia ieškoti naujų būdų pasiekti rinkėjus. Tačiau, šiomis dienomis, jei nekalbi apie Covid-19, pritraukti dėmesį labai sunku, tarytum patenki į informacinį užribį. Todėl yra labai svarbu pasitelkti naujausias informacines technologijas siekiant užtikrinti ir sąžiningą politinių kampanijų kovą pandemijos akivaizdoje“, – dėsto pašnekovas.

Daugiau komunikacijos reikia ir apie galimybes naudotis elektroninės valdžios vartais. Tai ypač aktualu, kalbant apie parašų už kandidatus rinkimą. „Rinkimų įstatymas buvo pakeistas taip, kad partijų keliamiems kandidatams nebereikės rinkti parašų. Bet kandidatai, kurie patys kels save vienmandatėje apygardoje, turės surinkti mažiausiai tūkstantį parašų iš tos apygardos rinkėjų. Pandemijos sąlygomis sklandi ir paprasta elektroninio parašo galimybė tampa ypač aktuali“, – pastebi R. Baltaduonis.

Ateitis Lietuvai palanki

Užbaigdamas pokalbį, R. Baltaduonis neabejoja, kad Lietuva iš šios krizės išeis daug išmokusi.

„Tikiu, kad daug žmonių įžvelgs prasmę persikvalifikuoti, įgyti naujas žinias ir įgūdžius, kurie padės kurti didesnę pridėtinę vertę nei iki šiol. Naujoji ekonomika, manau, bus daug palankesnė Lietuvai. Neturime išskirtinių gamtinių išteklių, tauriųjų metalų, tačiau turime perspektyvų žmogiškąjį kapitalą. To pasauliui reikia ir reikės dar kurį laiką. Supratę tai ir kryptingiau investavę į žmogiškąjį kapitalą bei jo įgalinimą, išeisime iš krizės stipresni ir atsparesni ateities iššūkiams“, – apibendrina R. Baltaduonis.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

764 views
bookmark icon