Butano valstybė išsikėlė uždavinį padaryti savo šalies gyventojus laimingais. Ši idėja Butano karalystėje buvo deklaruota dar 1729 paskelbtuose įstatymuose, kur buvo sakoma: „Jei valdžia nekuria laimės savo žmonėms, tuomet ji yra iš viso nereikalinga“. Šiuolaikinio Butano konstitucijos 9 straipsnis skelbia, kad valstybė privalo kurti sąlygas, kuriose užtikrintų Bendro tautos laimingumo (BNL) siekius. 1972 metais Butano karalius paskelbė, kad Bendrasis tautos laimingumas (BTL) yra svarbesnis už bendrąjį nacionalinį produktą (BNP), anot jo BTL kur kas plačiau atspindi šalies gyvenimo kokybę negu BNP, nes vertinant BTL yra remiamasi įsitikinimu, kad  harmoninga žmonių bendruomenės raida yra galima tik tada, kai greta materialios gerovės yra kuriama ir dvasinė darna. Dabartinis Butano karalius Jigme Khesar Namgyel Wangchuck  dar kartą patvirtino, kad bendrasis tautos laimingumas yra svarbiau negu bendrasis vidaus produktas. Butano naudojama „laimės“ sąvoka yra gerokai platesnė nei vakarietiškoje kultūroje priimta „laimės“ sąvoka, kuri dažnai tampa „gerovės“ sinonomu. Priėmus naująją Butano konstituciją 2008 metais, šalies Ministras pirmininkas pasakė: „Laimė neapsiriboja  su šiuo žodžiu dažnai siejama trumpalaike, malonia žmogaus savijauta  ir gera nuotaika. Mes esam įsitikinę, kad tikra laimė yra neįmanoma tol, kol kiti kenčia, ji ateina tik tarnaujant artimui, gyvenant harmonijoje su gamta, turint sąlygas puoselėti ir plėtoti savo prigimtinę išmintį ir turint galimybes įgyvendinti savo šviesiausias mintis“.

BTL indekse laimė yra daugiadimensinė sąvoka ir skiriasi nuo daugelio vakarietiškų laimės koncepcijų, nes vertinama ne tik pagal asmeninę gerovę. Laimės siekis yra kolektyvinis, nors pati laimė yra išgyvenama labai asmeniškai. Skirtingi žmonės gali jaustis laimingi labai skirtingomis aplinkybėmis, todėl ši įvairovė turi būti didelė. BTL indekso siekis yra nukreipti  žmones ir visą tautą  laimės link, pirmiausiai gerinant sąlygas tiems, kurie dar nesijaučia laimingi.

Todėl dera išsiaiškinti, iš kur ir dėl ko kyla nelaiminga būsena.  BTL indeksas padeda Butano valdžiai gerinti BTL dviem būdais: galima didinti laimingų žmonių skaičių arba gerinti sąlygas tiems žmonės, kurie nesijaučia laimingi. BTL indeksas yra sudarytas taip, kad valdžia galėtų šalinti priežastis, dėl kurių žmonės nesijaučia laimingi. Yra žinoma, kad kaimo vietovėse nelaimingi yra tie butaniečiai, kurie negauna deramo išsilavinimo, neturi gyvenimo sąlygų bei kurių laiko panaudojimas nesubalansuotas. Miesto gyventojai nesijaučia laimingi dėl nematerialių priežasčių, bendruomeninio ar kultūrinio gyvenimo  stokos ir psichologinio išsibalansavimo.

Pirmiausia buvo bandoma nustatyti atskirus laimingumo rodiklius, analizuojant tų žmonių buitį kurie buvo identifikuoti kaip laimingi.  2010 BTP indekso duomenys buvos sugrupuojami pagal regionus, miestą ir kaimą, lytį, profesiją, išsilavinimą ir pajamų dydį. Buvo pateikti laimingiausiųjų pavyzdžiai pagal šias kategorijas: amžių, regionus, profesijas, lytį ir turtingumą. Tai mums padeda suprasti laimingumo pobūdžio įvairovę.

Kitame BTL diegimo etape buvo nagrinėjama, kas gi galėtų didinti laimingumą. BTP indeksas buvo sukurtas pirmiausia siekiant teikti politines rekomendacijas, kaip būtų galima padidinti laimingumą. Ypatingas dėmesys yra skiriamas tam, kad būtų galima pagerinti situaciją žmonėms, kurie šiuo metu nesijaučia laimingi. Tam reikėjo, kad BTL indeksas atskleistų, kas ir kodėl nesijaučia laimingi bei ko iš esmės trūksta žmonėms, kurie nesijaučia laimingi, o taip pat ką dera padaryti, kad BTL indeksas gerėtų, o žmonės iš nesijaučiančių laimingais pasidarytų laimingais.

Tautos laimingumo tyrimas buvo vykdomas 9 gyvenimo sferose, apimančiose 33 rodiklių grupes. Į kiekvieną rodiklį pateko po keletą kintamųjų. Bendras jų skaičius siekė 124.

Siekiant įvertinti nelaimingumo laipsnį, buvo nustatytos slenkstinės rodiklių vertės. Tam, kad žmogus būtų laimingas, visai nebūtina, kad visi 124 rodikliai, įeinantys į BTL būtų aukštesni už laimingumo slenkstį. Žmonės laisvai pasirenka labai skirtingus gyvenimo kelius, todėl anaiptol ne visi rodikliai jiems atrodo svarbūs. Todėl Butano gyventojai buvo suskirstyti į keturias kategorijas pagal savo laimingumo laipsnį. Buvo panaudotos trys slenkstinės rodiklių vertės: 50%, 66% ir 77%. Žmonės, kurių rodikliai buvo žemiau 50%, buvo priskirti nelaimingiems, jie sudaro 10.4% visų šalies gyventojų. Žmonės, kurių laimingumo rodikliai siekė 50-65%, buvo laikomi „šiek tiek laimingais“ ir sudarė 48.7% visų Butano gyventojų. 32.6% dalis gyventojų, kurių rodiklis yra tarp 66-76% bent 6 ar 7 sektoriuose, yra laikomi „visiškai laimingais“. Paskutinė gyventojų grupė, sudaranti 8.3% šalies gyventojų yra „labai laimingi“, jie buvo laimingi pagal 77% rodiklių.

Žmonės yra laikomi laimingais, jei jie tenkina bent 66% rodiklių, tai yra, patenka į visiškai laimingų ir labai laimingų skaičių. 2010 metais Butane tokių žmonių buvo 40.8%. Likę 59% gyventojų yra „šiek tiek laimingi“ arba nelaimingi, bet nepaisant to, pagal 57% rodiklių jie tenkina laimingumo kriterijus.

Šiek tiek apie atskirus laimingumo rodiklius, kurie modernios vakarų civilizacijos atstovui gali pasirodyti ypatingais. Štai dvasingumo rodiklis apima tris klausimus ir atspindi  paties asmens pateiktą savo dvasingumo įvertinimą, kaip dažnai jis svarsto apie savo karmą, meldžiasi ir medituoja. Šis asmens pateiktas savo dvasingumo lygio įvertinimas atspindi tai, kaip žmogus mato savo vietą dvasinėje plotmėje. Žmonių klausiama apie karmą siekiant išsiaiškinti, kaip jie atsižvelgia į savo valingų sprendimų, daromų šiuo metu, moralines ateities pasekmes. Dvasinės veiklos rodikliai  apėmė dvi veiklas – maldą ir meditaciją, nors jos ir gali iš dalies sutapti. Šie rodikliai buvo vertinami 4 balų skalėje nuo „nuolat“ iki „iš viso neužsiimu“. Dvasingumo rodiklis svyravo nuo „labai dvasingas“ iki „jokio dvasingumo“. Rodiklis apskaičiuojamas sudėjus keturių klausimų atsakymų rezultatus. Jei bent trys atsakymai iš keturių buvo įvertinti „nuolat“ arba „retkarčiais“, asmuo pagal šį rodiklį buvo priskiriamas laimingų kategorijai. Pagal šį rodiklį net 53 procentai šalies gyventojų  pateko į laimingųjų skaičių.

Yra nemažai bandymų lyginti atskirų šalių gerovę ir šių šalių piliečių ar net visos šalies laimingumą. Tyrimų metodikas yra parengusios Jungtinės Tautos, Ekonominio bendradarbiavimo organizacija, nevyriausybinės organizacijos. Gerai žinoma, kad žmonės yra laimingi tuomet, kai gali padėti ir aplinkiniams būti laimingais. Tokiu būdu kuriami laimingų individų tinklai. Laimingumas dar nereiškia neigiamų emocijų nebuvimo. Laimingas asmuo neigiamas emocijas patiria tik laikinai konkrečiose situacijose. Panašiai kaip ir Butano atveju tyrimo vykdytojai padarė išvadą, kad laimės siekis turėtų būti aiškiau akcentuojamas formuojant politiką ir kuriant gerovės sąlygas visiems individams. 2013 metais Jungtinių Tautų iniciatyva buvo atliktas Pasaulinis laimės tyrimas („World Happiness Report 2013“). Pagrindiniai tyrimo rodikliai buvo susiję su BVP vienam šalies gyventojui,  sveiko gyvenimo trukme, pasirinkimo laisve, korupcijos lygiu ir labdaringa veikla. Nustatyta, kad iš 156 tirtų šalių laimingiausi žmonės gyvena Danijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, o patys nelaimingiausi – Togo gyventojai. Lietuva šiame reitinge yra 71-a, bet esame  laimingesni už estus (72 vieta) ir latvius (88 vieta). Tačiau didelį nerimą kelia Lietuvos laimingumo rodiklių tendencija, nes nuo 2007 iki 2012 metų Lietuvos laimingumo indeksas ženkliai sumažėjo ir  dėl šio  pokyčio Lietuva atsidūrė  118 vietoje iš 131 šalių (latviai-30-ieji, rusai – 34-ieji, lenkai – 66-ieji, estai – 69-ieji, baltarusiai – 90-ieji). Vadinasi, laimės Lietuvoje ne daugėja, o ji kažkur dingsta.

Kitokia metodika paremtame Legatum instituto atliktame šalių gerovės tyrime. Lietuva yra 43-oje vietoje iš 141 tirtos šalies, estai yra 36-oje, o latviai – 48-oje vietoje. Čia buvo vertinami šalių ekonomikos, verslumo ir verslo galimybių, valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos, saugumo, asmens laisvės ir socialinio kapitalo rodikliai.

Neseniai paskelbtame Laimingos planetos tyrime Happy Planet Index, kurį atliko organizacija Naujosios ekonomikos fondas (New Economics Foundation), buvo bandoma išsiaiškinti, kiek kuri šalis deda pastangų, kad būtų laiminga ne vien ji, bet ir visa planeta. Šiame tyrime Lietuva užima tik 120 vietą tarp 151 tirtos šalies ir drauge su diduma Europos šalių patenka į vidutiniokų kategoriją, kurie savo laimę kuria neatsinaujinančių išteklių ar kaimynų sąskaita.  Džiugu, kad apie šalies laimingumo siekius ir rodiklius jau kalba Lietuvos šviesuomenė ir politikai, rengę valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, pavieniai tyrėjai gvildena šią temą siedami su galimomis politikos perspektyvomis.

365 views
bookmark icon