Mokslinės veiklos vertinimo sistema Lietuvoje

2015 m.


Mokslinės veiklos vertinimas užsienyje jau ilgą laiką yra įprasta praktika. Vertinimo metodai taip pat gerai žinomi – ekspertinis vertinimas (angl. peer review) bei statistiniais rodikliais paremta bibliometrinė analizė. Pamažu mokslinės veiklos vertinimo kultūra formuojasi ir Lietuvoje. Šiuo vertinimu galima siekti skirtingų tikslų, tačiau daugiausiai diskusijų kelia valstybės biudžeto lėšų skyrimas pagal mokslinės veiklos vertinimo rezultatus.

Mokslinės veiklos vertinimo sistemos kaita Lietuvoje

– 1991 m. priimtame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme Lietuvos mokslo taryba buvo atsakinga už valstybinių mokslo programų ir finansavimo paskirstymo mokslui ir studijoms įvertinimą, o „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos Mokslo Tarybos atliktą finansavimo projektų ekspertizę, paskirstydavo biudžetines subsidijas  mokslo ir   studijų institucijoms“.

– 1995 m. Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu Norvegijos mokslo taryba atliko Lietuvos mokslo sistemos vertinimą. Iki šiol tai buvo vienintelis tokio masto tarptautinis vertinimas. Praėjus 20 metų po Norvegijos mokslo tarybos atlikto vertinimo dalis rekomendacijų aktualios ir šiandien.

– 2002 m. priimtame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad mokslinių tyrimų įstaigos kasmet pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas taisykles pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai mokslinės ir su ja susijusios veiklos ataskaitą, o Švietimo ir mokslo ministerija savo nustatyta tvarka vykdo visų Lietuvos Respublikoje valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų stebėseną.

– 2006 m. švietimo ir mokslo ministras patvirtino Mokslo ir studijų institucijų mokslinės produkcijos formaliojo vertinimo metodiką.

– 2009 m. švietimo ir mokslo ministras patvirtino Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką. Esminis pokytis lyginant su prieš tai galiojusia metodika – ekspertinio vertinimo taikymas humanitarinių ir socialinių mokslų mokslo darbams bei meno darbams.

– 2010 m. metodika buvo atnaujinta pradedant taikyti ekspertinį vertinimą ir fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių mokslo darbams.

– 2015 m. metodika dar kartą atnaujinta numatant, kad humanitarinių ir socialinių mokslų srityse vertinimui gali būti pateikti tik mokslo straipsniai, skelbti žurnaluose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (angl. impact factor).

Tokia mokslinės veiklos vertinimo, kuris lemia mokslo ir studijų institucijų finansavimą, kaita vis dažniau tampa viešų diskusijų objektu. Diskusijos kyla ne tik dėl vertinimo kriterijų ir jų taikymo konkrečioms mokslo sritims, bet ir dėl  įvairių vertinimų. Pabandykime apžvelgti vertinimus, kuriuose dalyvauja Lietuvos mokslo ir studijų institucijos ir kurie apima mokslinės veiklos vertinimo aspektus.

Studijų programų išorinis vertinimas

Vertinimą atlieka Studijų kokybės ir vertinimo centras. Vertinant atsižvelgiama, ar aukštojoje mokykloje atliekami moksliniai tyrimai (meninė veikla), tiesiogiai susiję su analizuojama studijų programa. Taip pat vertinama, kaip studentai skatinami dalyvauti mokslinėje veikloje.

Išorinis aukštosios mokyklos vertinimas

Vertinimą sudaro dvi dalys: 1) Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliekamas aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimas; 2) Studijų kokybės vertinimo centro atliekamas aukštosios mokyklos veiklos vertinimas. Abiejų vertinimo dalių vieni iš kriterijų yra mokslinės (veiklos) rezultatai. Vertinant aukštosios mokyklos realiuosius išteklius atsižvelgiama į atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptį. Aprėptis vertinama pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybos atliekamo mokslo (meno) veiklos vertinimo rezultatus. Paskutinis mokslo (meno) veiklos vertinimas buvo atliktas 2012 m., jo metu buvo įvertinta 2009–2011 m. mokslo (meno) veikla. Dėl naujų duomenų trūkumo šiuo metu kartu su realiaisiais ištekliais negalima gauti su mokslu susijusios informacijos. Tuo tarpu Studijų kokybės vertinimo centras vertina mokslo (taikomųjų mokslinių tyrimų) ir meno veiklos tinkamumą ir tarptautiškumą bei dermę su Europos tyrimų erdvės nuostatomis.

Išorinis valstybinių mokslinių tyrimų institutų vertinimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m.  patvirtino Valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašą, kuris numato, kad Lietuvos mokslo taryba atlieka išorinį valstybinių mokslinių tyrimų institutų vertinimą. Nepatvirtinus įgyvendinančių teisės aktų šis vertinimas kol kas nebuvo atliktas. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui atlikus tarptautinį Lietuvos mokslinės veiklos vertinimą, kurio kriterijai didžiąja dalimi atitinka ir institutų išorinio vertinimo tvarkos apraše numatytus kriterijus, reikalingos tolesnės mokslo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų diskusijos dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio vertinimo procedūrų.

Mokslo (meno) veiklos vertinimas

Vertinimą kas 3 metus atlieka Lietuvos mokslo taryba pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą metodiką. Šio vertinimo rezultatai lemia ne tik lėšų MTEP ir meno veiklai plėtoti paskirstymą, bet ir magistrantūros bei doktorantūros vietų paskirstymą. Kalbant apie mokslo (meno) veiklos vertinimą derėtų paminėti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skyrimo tvarkos aprašą. Šis aprašas nustato, kad mokslo (meno) rezultatai yra ne tik mokslo (meno) darbai, įvertinti pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą metodiką, bet ir lėšos, gautos vykdant ūkio subjektų MTEP užsakymus, bei lėšos, gautos dalyvaujant tarptautinėse mokslo programose. Kiekvienoje mokslo srityje šie kriterijai turi skirtingą įtaką valstybės biudžetų lėšų paskirstymui (žr. 2 lentelė). Duomenų šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skyrimo tvarkos aprašas.

Ilgalaikių institucinių MTEP programų vertinimas

Dalies valstybinių mokslinių tyrimų institutų atliekamų mokslinių tyrimų tematikas nustato švietimo ir mokslo ministro tvirtinamos ilgalaikės institucinės MTEP programos. Šių programų vertinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba. Programos vykdymo ataskaitos rengiamos kasmet, o pasibaigus programai rengiama baigiamoji ataskaita. Įgyvendinant šias programas pasiekti mokslinės veiklos rezultatai dar kartą įvertinami atliekant mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos vertinimą.

Mokslo (meno) veiklos savianalizė

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad mokslo ir studijų institucijos nuolat atlieka mokslo (meno) veiklos savianalizę. Nepaisant to, savianalizės forma nėra reglamentuota ir kiekvienam išoriniam vertinimui mokslo ir studijų institucijos pildo atskirą savianalizės klausimyną.

Doktorantūros vertinimas

Vertinimą organizuoja Lietuvos mokslo taryba. Vertinimu siekiama užtikrinti šalyje vykdomos III pakopos studijų kokybę ir efektyvumą. Beveik visi Lietuvos mokslo ir studijų institucijose atliekami vertinimai remiasi mokslinės veiklos rezultatais. Galima pastebėti tendenciją, kad mokslinės veiklos vertinimo rezultatai skirtinguose teisės aktuose apibrėžiami skirtingai, o tie patys mokslinės veiklos rezultatai vertinami keletą kartų. Siekiant mažinti administracinę naštą mokslo ir studijų institucijoms, turėtų būti peržiūrėtos vertinimams reikalingos informacijos rinkimo procedūros. Centralizuotas informacijos rinkimas ir įvairių registrų funkcionavimo užtikrinimas leistų operatyviai gauti vertinimui reikalingą informaciją.

Vienas iš tarptautinių ekspertų pastebėjimų vertinant Lietuvos mokslinę veiklą – bendradarbiavimo kultūros stoka. Akivaizdu, kad bendradarbiavimo kultūra svarbi ne tik mokslininkams, atliekantiems mokslinius tyrimus, bet ir mokslo politiką formuojančioms ir vertinimus atliekančioms institucijoms. Siekis tiksliai suskaičiuoti, pamatuoti ir įvertinti valstybės biudžeto lėšomis finansuotų veiklų rezultatus yra sveikintinas, tačiau visuomet egzistuoja riba, kurią peržengus, vertinimas tampa svarbesnis už tai, kas vertinama.

„Not everything that can be counted counts, and not everything that counts can be counted.“ Albert Einstein

399 views
bookmark icon