Aišku viena – universitetų jungimo problema sutampa su ilgai laukta aukštojo mokslo reforma, kuri, nepaisant akivaizdžios būtinybės kažko imtis, tampa vis didesne kebekne. Bėda ta, kad vietoje veiksmingų ir europinę dvasią atitinkančių sprendimų siūlomas vis l... daugiau
– MOSTA dešimtmečio proga organizuotoje konferencijoje kalbėjote apie bendras tendencijas, lemsiančias žmonijos ateitį, ir pasakojote apie joms numatyti taikomą metodą, kai pirmiausia analizuojate būsimas tendencijas galinčius nulemti veiksnius. Kokią galite p... daugiau
Vos per ketvirtį amžiaus, mūsų Nepriklausomybės laikotarpį, pasaulis neatpažįstamai pasikeitė. Tarp esminių kaitos veiksnių – išaugęs mobilumas ir urbanizacija, žmonių judėjimas į augimo centrus, siūlančius daugiausiai galimybių. Vyksta visų išteklių, tarp j... daugiau
Ko pasiekę sakysime, kad įgyvendinta reforma pasiekė tikslą? Kokie turėtų būti kiti žingsniai po tinklo konsolidavimo? Kaip sutartys su aukštosiomis mokyklomis gali pasitarnauti kokybės didinimui? Kaip galima įgyvendinti nemokamo bakalauro viziją? Kokiu būdu b... daugiau
Aukštojo mokslo vieta Lietuvos vizijoje Siekis turėti stiprų aukštąjį mokslą Lietuvoje nėra savatikslis. Tai – būtina sąlyga kuriant stiprią, konkurencingą, patrauklią gyventi ir dirbti valstybę. Visgi prieš kalbant apie būtinybę stiprinti aukštąjį mokslą Liet... daugiau
Septynerius metus Europos Komisijoje mokslinių tyrimų ir inovacijų srities generaliniu direktoriumi dirbęs Peteris Fischas iš arti matė, kaip keitėsi požiūris į jų vertinimą. Pasaulyje vykstant sparčiam mokslinių tyrimų progresui, mokslininkų iššūkis atrasti d... daugiau
Mokslinės veiklos vertinimas užsienyje jau ilgą laiką yra įprasta praktika. Vertinimo metodai taip pat gerai žinomi – ekspertinis vertinimas (angl. peer review) bei statistiniais rodikliais paremta bibliometrinė analizė. Pamažu mokslinės veiklos vertinimo kult... daugiau
Lietuva, kurdama binarinę aukštojo mokslo sistemą, vadovavosi Suomijos modeliu. Apie šios šalies patirtį kalbamės su Suomijos švietimo konsule Maarit Palonen. – Kiek ir kokių aukštojo mokslo institucijų šiuo metu veikia Suomijoje? Kaip šie skaičiai keitėsi pas... daugiau
Akademinė bendruomenė nekantriai laukia šiemet pirmąkart pasirodysiančio reitingo U-Multirank. Su projekto koordinatoriumi Gero Federkeil kalbamės apie tai, kuo šis reitingas skirsis nuo kitų, iki šiol jau sukurtų. Ar U-Multirank taps nauju atskaitos tašku auk... daugiau
