Marius Skuodis: mokslinės įžvalgos turėtų geriau padėti įgyvendinti įrodymais grįstą politiką

2019 m. lapkritis


Visos Lietuvos interesas turėtų būti rasti veiksmingiausius ir efektyviausius socioekonominių iššūkių sprendimo būdus. Tam reikalinga rasti balansą tarp analitinės informacijos pasiūlos ir paklausos bei užtikrinti, kad politikai išgirstų mokslinių argumentų kalbą. Tačiau kol kas kur pasitempti, rodos, turi ir sprendimų priėmėjai, ir įrodymų teikėjai. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis mano, kad Lietuvoje esantis mokslo potencialas turėtų labiau prisidėti prie įrodymais grįstos politikos kūrimo.

Be mokslinio pagrindimo toli nenueisime

„Tikroji“ mokslinių tyrimų vertė politikos formavimo procese, pasak M. Skuodžio, labai didelė, ir be tikslaus problemų identifikavimo, tinkamo prielaidų pasirinkimo, profesionalaus alternatyvių sprendimų suformulavimo politikai toli nenueis. Juk vien kaštų ir naudos analizė yra paremta tam tikromis mokslinėmis prielaidomis ir netinkamų prielaidų pasirinkimas ves į klaidingus rezultatus. Tad jau ir dabar valstybės institucijos daug investuoja į įrodymų paiešką: situacijos vertinimus atlieka arba vidaus žmonės, arba, jei klausimai ypač specifiniai, – ekspertai iš išorės. Reikia tikėti, šių vertinimų rezultatai vėliau naudojami argumentuotiems sprendimams priimti.

„Pavyzdžiui, kur efektyviausia nukreipti Europos Sąjungos investicijas? Džiugu, kad svarstant apie tai, dažnai remiamasi atliktais vertinimais. O kai diskusijų pagrindu tampa konkrečios įrodymais grįstos rekomendacijos, belieka sutarti, kurias iš jų reikėtų įgyvendinti. Žinoma, galima atskirai diskutuoti apie tyrimų kokybės aspektus. Bet labai svarbu pats požiūris, jog atspirties taškas yra būtent įrodymai ir visus mokslinių tyrimų kriterijus atitinkančios įžvalgos“, – atkreipia dėmesį M. Skuodis.

Mokslinės analitikos poreikis didėja

Paklaustas, kaip ilgainiui keičiasi mokslinės ir analitinės informacijos poreikis, viceministras nedvejojęs tikina, kad vienareikšmiškai didėja. Sudėtingų sprendimų sąlyga – tvirtas pagrindimas. Mums, visuomenės nariams, pasak pašnekovo, reikalingi argumentai.

„Štai, pavyzdžiui, iš verslo girdime, kad būtų prasminga išplėsti tam tikrą su investicijomis į inovacijas susijusią mokestinę lengvatą. Esą dėl to verslas būtų labiau suinteresuotas investuoti į įrangos atnaujinimą ir taip didinti savo produktyvumą, kurti naujesnius produktus. Natūralu, kyla klausimas, kiek tokią lengvatą reikėtų išplėsti. Gauti skaičių, kuris būtų optimalus, yra pakankamai sudėtinga. Net ir verslo asociacijos mums ne visada iki galo gali pagrįsti, kodėl siūloma vienokia ar kitokia lengvatų apimtis. Atrodytų, esame pasiryžę judėti į priekį, suvokiame poreikį, bet sustojame, nes ieškome tikslių atsakymų, koks sprendimas būtų optimalus. Šiems atsakymams reikia išsamaus analitinio pagrindimo“, – plačiau apie sprendimų paiešką dalinasi M. Skuodis.

Visos valstybės užsakomos studijos vienoje vietoje?

Tačiau viceministras pritaria, jog „mokslo stalčiuose“ problema Lietuvoje gaji. Anot jo, jeigu skaičiuotume, kiek įvairiausių studijų yra užsakoma, pastebėtume, kad jų tikrai yra pakankamai.

„Tik kaip jas visas nesudėtingai rasti? – klausia jis. – Dauguma jų guli ministerijų stalčiuose. Galbūt jomis jau yra paremti tam tikri sprendimai. Tačiau kodėl su jomis negali susipažinti visuomenė, kiti mokslininkai? Vien tai, jog visos studijos, kurios yra užsakomos, nugultų į vieną tinklalapį, jau būtų didelis žingsnis. Taip, kaip dabar yra padaryta, kalbant apie tyrimus, susijusius su Europos Sąjungos investicijomis, tik apjungiant visas sritis. Kai kurios studijos galbūt bus konfidencialios, bet tokių – mažuma.“

Tai, jog institucijos nesuorganizuoja patogaus visuotinio priėjimo prie studijų, yra opi lokali problema. Tačiau, kalbant apie prieigą prie mokslinių tyrimų, net ir tų, kurie teikia vienokias ar kitokias politines rekomendacijas, egzistuoja ir nepalanki globali tendencija.

„Mokslininkai savo ruožtu yra suinteresuoti publikuoti savo tyrimus geruose žurnaluose. Bet kas gi prie tų žurnalų prieina? Tam, jog susipažintumėte su publikuojamu turiniu, jums dažniausiai reikės prenumeratos ar bent prisijungimo per bibliotekas, ir tai dažnai arba gana brangiai kainuoja, arba užima pakankamai laiko. Kas tuomet skaito publikacijas – tie patys mokslininkai? Ratas, akivaizdu, pasidaro labai uždaras. Dėl to, pavyzdžiui, mano antroji Alma Mater – Londono ekonomikos mokykla, skiria daug dėmesio savo tinklaraščių kultūros plėtrai. Tinklaraščiuose stengiamasi tyrimus pristatyti plačiajai visuomenei, pagrindines išvadas pateikti visuomenei labiau suprantama kalba,“ – tyrimų prieinamumo politikams ir visuomenei svarbą pabrėžia M. Skuodis.

Įgalintas dalyvavimas

Be didėjančio mokslinės analitikos poreikio, viceministro tikinimu, ryškėja ir kita tendencija. Tai – didėjanti suinteresuotų šalių įtrauktis į visus sprendimų priėmimo proceso etapus. Iliustruodamas tai M. Skuodis mini neseniai startavusią „GovTech“ laboratoriją, inicijuotą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei jos partnerių.

„Laboratorijos idėja kilo iš valstybės institucijų poreikio spręsti konkrečias jų srities problemas. Esame įsitikinę aplinkui esant daug žmonių, kurie turi pasiūlymus, kaip jas išspręsti. Tad šia laboratorijos iniciatyva pirmiausia mes kviečiame institucijas pasidalinti jų spręstinomis problemomis. Turėdami aiškiai suformuluotą problemą, kviečiame startuolius, temos ekspertus ir kitas visuomenės grupes įsitraukti į sprendimo paiešką. Tokių suinteresuotų šalių dalyvavimu ir tinklaveika grįstų iniciatyvų ateityje, tikiu, bus tik daugiau“, – komentuoja pašnekovas.

Viceministras neabejoja, kad kuo socialiniai partneriai yra anksčiau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą, tuo geresnio rezultato galima tikėtis. Jau dabar esą vyksta daug diskusijų, pasitarimų, dalyvaujant ir akademinei bendruomenei.

„Galbūt šis bendradarbiavimas ne visą laiką struktūruotas, daug jo vyksta „ad-hoc“ principu. Bet jo yra, ir jis labai prasmingas. Akademikai, ekspertai padeda valstybės tarnautojams identifikuoti problemas, ieškoti sprendimo alternatyvų. Mano manymu, labai svarbu įgalinti juos ne tik iškelti idėją, bet ir pasiūlyti konkretų sprendimą“, – teigia M. Skuodis.

Tai, anot viceministro, ypač prisideda ir prie tam tikru konsensusu paremtos politikos, kurios Lietuvoje norėtųsi daugiau.

Už sprendimus atsako politikai

Įrodymais grįstas valdymas sukelia ir tam tikrų rizikų, kurios, viceministro teigimu, visų pirma gimsta interpretuojant duomenis.

„Taip pat tarptautinėje akademinėje aplinkoje pastebiu tendenciją, jog neretai, užuot iš pradžių kėlę klausimą ir tuomet ieškoję būdų, kaip į jį atsakyti, mokslininkai pažiūri, kokie duomenys yra prieinami ir pagal juos suformuluoja klausimą. Tuomet, turėdami unikalius duomenis, jie parašo gerą publikaciją“, – teigia M. Skuodis.

Dėl to ir kita – įrodymais besinaudojanti – pusė turi gebėti kritiškai įvertinti duomenų patikimumą, aktualumą. Tam politikams ir reikalingos patarėjų, ekspertų komandos.

„Ar duomenys gali padėti? Įsivaizduokime – svarstomos kelios alternatyvos, kur nukreipti visad ribotas investicijas. Pasirinkimų čia gali būti įvairių: finansuoti abi alternatyvas, nefinansuoti nė vienos, finansuoti tik vieną alternatyvą. Kurią tuomet? Duomenys gali pasakyti, kuris sprendimas būtų efektyviausias. Tačiau galiausiai už sprendimą vis tiek atsako politikai“, – duomenų vaidmenį politikoje apibūdina pašnekovas.

Tačiau politikų gyvybės ciklui esant trumpam, iškyla fundamentali problema: atrodytų, turėtume orientuotis į ilgalaikius sprendimus, kurie naudą atneša ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau neretai politikams pristinga politinės valios priimti šiuos reikalingus sprendimus ir ieškoma sprendimų, naudą atnešančių trumpuoju laikotarpiu.

„Lengvos išeities iš to tikriausiai nėra. Svarbiausia, mano galva, daugiau dėmesio skirti sprendimų priėmimo kultūrai formuoti ir stiprinti. Kaip žiniasklaida informuoja apie sprendimus? Kaip ekspertai juos komentuoja? Aukšta politinė kultūra gali padėti priimti politiškai sudėtingus sprendimus, kurie didžiausią naudą atneš tik ateityje“, – svarsto viceministras.

Kaip bebūtų, M. Skuodis nemano, kad tokia ši situacija Lietuvoje yra kažkuo unikali, palyginus su kitomis šalimis. Tai, anot jo, – globali problema.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija

124 views
bookmark icon