Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė: demografinė kaita sąlygos tai, kad vis dažniau atsigręšime į vyresnę kartą

2020 m. gruodis


Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos gyventojų senėjimo tendencijos gana intensyvios. Kokios priežastys lemia, kad greitai senstame, kokią tai turi įtaką darbo rinkai, ar turime ir kur slypi resursai, galintys padėti sumažinti senstančios visuomenės poveikį, klausiame Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiosios ekonomistės Lauros Galdikienės.

„Agenda“ dalinasi straipsnių ciklu tema „Sidabrinis potencialas Lietuvoje“. Rengiant temą, laikomasi požiūrio, kad vyresnio amžiaus žmogus nėra našta, verčiau pilnavertis pridėtinės vertės valstybei kūrėjas. Sidabrinis – vyresnio amžiaus žmonių – potencialas temoje atsiskleidžia sidabrinės ekonomikos teikiamomis galimybėmis. Terminas „sidabrinė ekonomika“ apibūdina dėl specifinių vyresnio amžiaus žmonių poreikių atsiradusią naują prekių ir paslaugų rinką bei sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytiems darbo rinkos modeliams kurti. Daugiau šios temos straipsnių skaitykite čia. Plačiau apie senėjančią Lietuvos visuomenę ir sidabrinę ekonomiką rasite STRATA apžvalgoje.

– Senėja ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Visgi statistika rodo, kad situacija Lietuvoje sudėtingesnė – Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra 2 kartus greitesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Kuo visuomenės senėjimo procesai Lietuvoje skiriasi nuo kitų Vakarų šalių? Kodėl senstame greičiau?

Vakarų Europos šalys sensta daugiausia dėl to, kad šeimos priima sąmoningą sprendimą susilaukti mažiau vaikų, o vyresnio amžiaus asmenys gali džiaugtis vis ilgesne gyvenimo trukme. Be to, šių šalių senėjimo procesus kiek riboja imigracija, ypač iš Rytų Europos šalių. Taigi tose šalyse senėjimo procesas stebimas nuosaikesnis. Tuo metu Lietuvoje be mažėjančio gimstamumo visuomenės senėjimą stipriai paspartino kelios didelės ankstesnės emigracijos bangos. Lietuvą staiga paliko daug jaunų, darbingo amžiaus gyventojų. Tai ir lemia, kad senėjame greičiau negu Vakarų Europa.

Panašios tendencijos vyrauja visame Rytų bloke, buvusiose posovietinėse šalyse, kurios susidūrė su didele emigracija. Tiesa, tendencijos šiek tiek keičiasi – į Lietuvą sugrįžta vis daugiau lietuvių, atvyksta daugiau užsieniečių, kelis metus stebime teigiamą migracijos balansą, – visgi to nepakanka, kad visuomenės senėjimo procesai būtų sustabdyti. Jei ir toliau stebėsime palankų migracijos balansą, galbūt senėjimo procesai nebus tokie spartūs, bet ilguoju laikotarpiu jie greičiausiai išliks.

Rytų bloko šalis, palyginti su Vakarų Europa, turbūt labiausiai išskiria tai, kad senstame dar netapę tokie turtingi. Vakarų šalys jau yra pasiekusios aukštesnį skaitmenizacijos lygį, taigi turi galimybių lengviau prisitaikyti prie senėjančios visuomenės tendencijų. Jų ekonomikos struktūra kitokia. Vakaruose ekonomika labiau orientuota į aukštos pridėtinės vertės gamybą, ir tai jiems leidžia lengviau prisitaikyti. Rytuose vis dar vyrauja fizine veikla paremtos darbo vietos.

– Prognozuojama, kad iki 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena vyriausių Europoje (už Lietuvos gyventojus bus vyresni tik italai, portugalai ir kroatai). Visgi Lietuvos darbo rinka, atrodytų, dar nepajuto pernelyg didelio spaudimo (nors jau dabar darbdaviai pabrėžia, kad darbuotojų trūkumas riboja įmonių veiklą ir plėtrą). Kuo tai aiškintumėte ir, jūsų manymu, kiek tai tęsis?

Iki šiol darbo rinka, galima sakyti, beveik nejautė neigiamų demografinių tendencijų daugiausia dėl didėjančio gyventojų aktyvumo. Asmenys, kurie seniau nedirbo ir neieškojo darbo, tapo aktyvūs darbo rinkoje. Per pastaruosius tris dešimtmečius aktyvumas nuolat didėjo. Vyresnio amžiaus gyventojai taip pat tapo aktyvesni (prie to nemažai prisidėjo prailgintas pensinis amžius). Pastaraisiais metais poveikį darbo rinkoje sumažino ir pagerėjusi migracijos statistika: stebėjome ir augančius sugrįžtančių lietuvių, ir atvykstančių užsieniečių srautus. Visa tai leido sumažinti įtampą darbo rinkoje. Galima sakyti, kad, nepaisant mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, nuo 2009 m. darbo jėga Lietuvoje praktiškai nepakito, ir darbo rinka tarsi nepajautė pernelyg neigiamo poveikio.

Įtampa darbo rinkoje pradėjo augti tik keliais pastaraisiais metais – išryškėjo darbuotojų trūkumas, sparčiai augo atlyginimai. Tačiau neigiamas poveikis išryškėjo tik tam tikrose profesijose, koncentruotai. Stebėjome gana didelį neatitikimą tarp darbuotojų pasiūlos ir paklausos. Išaugo aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis, o žemesnės kvalifikacijos darbuotojų poreikis liko prislopintas. Vadinasi, tam tikrose darbo kategorijose darbuotojų trūko, bet ne visur.

Kaip bebūtų, ilguoju laikotarpiu dėl gyventojų senėjimo ir įtampos darbo rinkoje ekonomikos augimas gali sulėtėti. Tikėtina, kad ir toliau trūks darbuotojų, sparčiai augs atlyginimai, galbūt prarasime konkurencingumą mažiau demografinės kaitos paveiktų šalių atžvilgiu, taip pat gali būti sunkiau pritraukti naujų investicijų. Demografinę ir ekonominę situaciją bloginti gali ir pandemija.

– Kaip manote, kaip ateityje galėtume spręsti darbo jėgos trūkumą? Ar turime ir kur slypi resursai?

Resursų, kuo papildyti darbo rinką, yra įvairių. Pavyzdžiui, jeigu žiūrėtume į registruotą nedarbą, matytume, kad žmonių, kurie seniau nedirbo ir neieškojo darbo, skaičius nėra menkas. Paprastai aukštesnis nedarbo lygis yra stebimas ir tarp regiono gyventojų, ir tarp žemesnės kvalifikacijos darbuotojų. Vadinasi, vidinių resursų iš tikrųjų yra, ir valstybė, vykdydama aktyvią politiką, galėtų šiek tiek amortizuoti įtampą, kuri ateityje gali atsirasti dėl darbuotojų trūkumo.

Kitas vidinis resursas – tolesnis aktyvumo didėjimas. Lietuvoje tam tikrose amžiaus kategorijose aktyvumas jau yra didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Siekiame netgi tokias lyderes kaip Skandinavijos šalys. Tačiau tai reiškia, kad erdvės aktyvumo didėjimui iš tiesų nėra daug.

Svarbiais resursais tampa ir automatizacija bei skaitmenizacija. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad šalys, kurios susiduria su sparčiu visuomenės senėjimu, yra linkusios aktyviau investuoti į automatizaciją ir skaitmenizaciją. Taip tarsi kompensuojami nuostoliai, atsiradę dėl darbuotojų trūkumo. Tam Lietuvoje dar trūksta skiriamo dėmesio. Pavyzdžiui, pagal robotų panaudojimą pramonėje Lietuva stipriai atsilieka ES. Vadinasi, mūsų ekonomikoje dar yra nemažai erdvės automatizuoti tam tikras veiklas. Galbūt ta motyvacija pereiti prie skaitmenizacijos ir automatizacijos iki šiol dar nebuvo tokia didelė. Tačiau popandeminiai atsigavimo fondai, DNR planas, ES lėšos – visa tai gali pasitarnauti spartinant pramonės skaitmenizaciją, automatizaciją, apskritai pritaikant darbo vietas vyresnio amžiaus gyventojams.

Yra ir teigiamų pavyzdžių – štai automobilių gamintojas BMW po konsultacijų su darbuotojais pritaikė gamybos liniją vyresnio amžiaus darbuotojų poreikiams, įdiegdamas geresnį apšvietimą, padidinęs šriftą kompiuterių ekranuose, pritaikydamas specialias kėdes, organizuodamas pertraukas, skirtas mankštoms, ir kitus patobulinimus. Visa tai padidino darbo našumą ir sumažino pravaikštas. Automobilių gamybos pramonėje naudojami ir robotizuoti kostiumai (angl. exoskeleton suits), kurie sumažina automobilių surinkėjų fizinės jėgos poreikį. Taigi technologinių sprendimų, kuriuos galime panaudoti vyresnio amžiaus žmonių įgalinimui darbo rinkoje, yra labai daug. JAV atliktos apklausos rodo, kad apie pusė vyresnio amžiaus darbuotojų norėtų dirbti net ir sulaukę pensijos. Vadinasi, žmonės nori likti aktyvūs darbo rinkoje, tik tam reikalinga sudaryti tinkamas sąlygas. Patogi darbo vieta, galbūt nuotolinis darbas ar darbas nepilną darbo dieną, skatinamosios priemonės pensijos sistemoje – visa tai galėtų padėti žmonėms išlikti ilgesnį laiką produktyviems.

Dar viena alternatyva – didesnė imigracija. Kai kurios Vakarų Europos šalys yra pasirinkusios eiti šiuo keliu ir tapti atviresnėmis užsieniečiams. Bet, žinoma, čia visada iškyla klausimas, kiek visuomenė yra linkusi tapti atviresnė. Tai – labiau politinis negu ekonominis klausimas, ir gana sudėtingas politinis klausimas.

Daugiau L. Galdikienės įžvalgų apie prielaidas Lietuvai dalyvauti sidabrinės ekonomikos rinkoje ir būtinus politikos formuotojų bei verslo sprendimus, kurie leistų sparčiau pasinaudoti sidabrinės ekonomikos teikiamomis galimybėmis, skaitykite čia.

Pašnekovės nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

264 views
bookmark icon