Kaip geresnis žmogaus elgesio supratimas gali padėti spręsti Covid-19 iššūkius?

2020 m. balandis


Informacijos apie tai, kaip turime elgtis Covid-19 pandemijos metu, netrūksta, tačiau pastebima, kad kone kasdien registruojami karantino taisyklių pažeidimai. Saugaus atstumo laikomasi ne visada, pasigendama apsauginių priemonių naudojimo, kartais nepraleidžiama proga susitikti su bičiulių kompanija. Šie ir kiti pavyzdžiai verčia kelti klausimą, kodėl taip sunku laikytis siūlomų rekomendacijų. Kaip galima padėti visuomenei imliau priimti naują informaciją, mokytis naujų elgesio modelių ir keisti seniai įgytus įpročius? Ieškoti atsakymo į šiuos probleminius klausimus galima žvelgiant iš elgesio mokslų (angl. behavioural science) perspektyvos.

Ką bendro turi elgesio mokslas ir viešoji politika?

Elgesio mokslas (toliau – EM) yra tarpdisciplininė mokslo šaka, kuri remiasi skirtingų mokslo disciplinų, tokių kaip neuromokslas, psichologija, sociologija, antropologija, sukurtomis žiniomis bei tyrimo metodais. EM siekiama padėti geriau suprasti, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, kaip jie priima sprendimus, bei įvertinti, kas gali padėti skatinti ir (arba) keisti jų elgesį. Viešosios politikos srityje EM išpopuliarėjo palyginti neseniai, didelę įtaką disciplinos populiarinimui turėjo Nobelio premijos laimėtojas R. Thaleris ir knygą apie socialinę politiką išleidęs C. Sunsteinas.

Pagrindinė elgesio mokslo prielaida yra ta, kad realybėje žmogus gali elgtis kitaip, nei leidžia numanyti teorinis vertinimas. Dažnai, vertinant tam tikrų priemonių, skirtų visuomenės elgesiui keisti ar skatinti, veiksmingumą, remiamasi racionalaus pasirinkimo teorijos prielaidomis. Šios teorijos pamatas yra įsitikinimas, kad žmogus, ieškodamas naudingiausio sprendimo tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu laikotarpiu, racionaliai pasveria visus „už“ ir „prieš“ ir taip pasirenka optimaliausią variantą. Tačiau moksliniai tyrimai (pavyzdžiui, Nobelio premijos laureato D. Kahnemano ir kolegos A. Tverskio ar žymaus neuromokslininko A. Damasio eksperimentai) rodo, kad žmogaus elgesys ir sprendimai yra daug kompleksiškesni, stipriai veikiami fizinių-situacinių veiksnių, emocijų, išankstinių nuostatų ir socialinių normų.

Per pastarąjį dešimtmetį vis daugiau vyriausybių ir viešojo sektoriaus institucijų, tarp kurių – ir Europos Sąjungos Jungtinių tyrimų centras bei Pasaulio bankas, tradicines veikimo praktikas papildo EM įžvalgomis ir metodais. Šiandien tokių institucijų pasaulyje yra virš 200. EM naudojamas siekiant geriau suprasti tiriamą elgesį bei jo motyvus ir pagal tai kurti veiksmingesnius sprendimus. Pavyzdžiui, kuriant nereguliacines, bet paveikia komunikacija ar paskatomis grįstas intervencijas, tobulinant teikiamas paslaugas, įvertinant kuriamų sprendimų potencialą inicijuoti pokytį. EM įžvalgomis pagrįstų sprendimų priimta ir Lietuvoje. 2017 m. ir 2018 m. Valstybinė mokesčių inspekcija kvietė gyventojus dalyvauti loterijos pagrindu sukurtos skaidrios ekonomikos iniciatyvoje „Kvitų žaidimas“. Buvo pasiūlyta registruoti fiskalinius kasos aparato kvitus už įsigytas paslaugas ar produktus ir turėti galimybę kiekvieną savaitę laimėti prizus. Per metus ši iniciatyva padėjo į biudžetą papildomai surinkti apie 3 mln. Eur PVM. Taip pat praėjusiais metais įgyvendinant II pakopos pensijų kaupimo sistemos reformą gyventojai į pensijų kaupimą buvo įtraukti automatiškai panaudojant „opt-in / opt-out“ informacijos pateikimo principą. Tai leido padidinti kaupiančiųjų skaičių. Šį rezultatą galima paaiškinti tuo, kad žmonės dažnai mėgsta remtis automatiniais sprendimais, kurie reikalauja mažiau pastangų.

Ką apie visuomenės elgesį Covid-19 metu gali pasakyti elgesio mokslas?

Didelio neapibrėžtumo sąlygomis, kurias šiuo metu patiriame Covid -19 krizės akivaizdoje, žmogaus elgesį ir priimamus sprendimus galima paaiškinti keliomis tendencijomis.

Žmogus gali būti linkęs nuvertinti arba pervertinti pandemijos sukeltas rizikas ir jos plitimo galimybę bei remtis informacija, kuri gali patvirtinti išankstinius įsitikinimus bei neigti reikiamybę pokyčiams. Tai gali sukelti sunkumų priimant naują informaciją bei mokantis naujų elgesio modelių. Taip pat, pasak elgesio tyrimų, priimdamas sprendimus, žmogus yra linkęs dvigubai labiau vertinti praradimus nei galimą naudą bei ribotumą akcentuojančiomis sąlygomis, pavyzdžiui, medijose platinant tuščių lentynų parduotuvėse nuotraukas, stipriau reaguoti – paniškai perkant ir kaupiant atsargas. Tai tik keletas pavyzdžių, kurie gerai iliustruoja psichologinius elgesį veikiančius veiksnius. Be jų, svarbu įvertinti ir fizinius-situacinius pasikeitimus, socialinių grupių įtaką. Žmogaus elgesio supratimas yra svarbus tiek formuojant viešąją politiką, tiek pasirenkant jos įgyvendinimo priemones. Kadangi šis supratimas gali padėti adaptuoti viešosios politikos sprendimus ir jų komunikaciją, siekiant didesnio visuomenės įsiklausymo į teikiamas rekomendacijas bei jos elgesio pokyčio, šiuo atveju tai gali padėti pasiekti veiksmingesnių rezultatų.

Komunikacijos atvejis: kaip elgesio mokslas gali būti taikomas Covid-19 krizės metu?

Neuromokslo tyrimai rodo, kad per didelis informacijos kiekis ir neapibrėžta informacija gali sukelti nerimą ir frustraciją bei sumažinti motyvaciją gilintis toliau. Todėl, siekiant paskatinti visuomenę imliau priimti naują informaciją ir geriau ją prisiminti Covid-19 krizės metu, svarbu komunikacinę žinutę supaprastinti – informaciją pateikti aiškiai, ją sisteminti, sumažinti šaltinių skaičių, panaudoti vizualus.

Taip pat, neapibrėžtumo sąlygomis, žmogaus rizikos suvokimą nulemia emocinės reakcijos. Komunikuojant svarbu vengti pernelyg grėsmingų pranešimų, ekstremalių atvejų pateikimo, verčiau komunikuoti atvirai bei žinutėse akcentuoti ir galimybes, kurias ši krizė suteikia: didesnį pasitikėjimą savo ir institucijų jėgomis, geresnį pasiruošimą ateities situacijoms. Teigiama komunikacijos žinutė gali paskatinti pozityvias emocijas, iniciatyvą. Pavyzdžiui, empatiškai ir atvirai komunikuojant su visuomene, tai gali sustiprinti bendruomeniškumo jausmą ir tikėjimą, kad veikdama kartu visuomenė gali įveikti krizę. Taip pat, svarbu akcentuoti, kaip yra pateikiama informacija. Svarbu pabrėžti skirtumus tarp suvokiamos ir objektyvios izoliacijos (tarp jausmo, kad esi vienas ir kad esi fiziškai vienas), socialinio ir fizinio atstumo.

Iš kitos pusės, elgesio modeliai ir įpročiai susiformuoja kartojant tam tikrą elgesį ar jo elementus tam tikroje aplinkoje ir už tai gaunant atitinkamą grąžą (ja gali būti finansinės, emocinės, socialinės paskatos, tokios kaip pagyrimas). Norint pakeisti elgesio modelius, svarbu ne tik pateikti informaciją, bet ir įvertinti, kokie pokyčiai gali būti įgyvendinti tam tikroje aplinkoje ar situacijoje, kurioje ir vyksta šis elgesys, pavyzdžiui, parduotuvėse. Siekiant paskatinti veiksmą, svarbios trys taisyklės: (1) motyvacija atlikti tą veiksmą, (2) užuomina (pavyzdžiui, ženklas ar plakatas), kuri padeda suprasti, ką daryti ir (3) galimybė atlikti veiksmą. Pavyzdžiui, siekiant paskatinti laikytis saugaus atstumo bei higienos normų parduotuvėse, tam galima pasitelkti informacinius plakatus, patogų reikalingų objektų, tokių kaip dezinfekcinių skysčių stovų ar apsauginių pirštinių, išdėstymą ar kitus kūrybinius sprendimus. Pastebima, kad žmonės automatiškai reaguoja į emociškai svarbią informaciją ir tam tikrus vizualius dirgiklius: veidus, akis, didelius daiktus tarp mažų, didelius kontrastus, judesį, kt. Norint paskatinti vartotojus laikytis saugaus atstumo prie parduotuvių kasų ar nukreipti jų judėjimo srautus link sukurtų dezinfekcijos stovų, galima panaudoti vizualius dizaino elementus, tokius kaip ryškius spalvotus apskritimus arba spalvotas pėdutes, vedančias link rankų dezinfekcijos stovų.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į socialinių grupių poveikį. Pavyzdžiui, vietoje to, kad komunikacijos žinutėse būtų akcentuojama, kad kažkas taisyklių nesilaiko, paveikiau būtų komunikuoti, jog dauguma gyventojų jau laikosi karantino taisyklių ir mano, kad tai yra teisingas elgesys. Taip pat galima pademonstruoti socialines, o ne individualias pasekmes, atkreipiant dėmesį į tai, kad saugus elgesys gali padėti apsaugoti ne tik save, bet pirmiausia kitus, pavyzdžiui, tėvus, ar senelius. Siekiant įgalinti visuomenę ir paskatinti prisiimti asmeninę atsakomybę, svarbu raginti ir aktyvų jos įsitraukimą bei dalyvavimą ieškant sprendimų kovoje su Covid-19 ar kitomis krizėmis.

Visgi EM neapsiriboja vien tik įžvalgomis komunikacijos sprendimams, todėl geresnis supratimas apie žmogų gali prisidėti prie veiksmingesnio viešosios politikos priemonių, elgesio pokyčių ar paskatinimui reikalingų intervencijų sukūrimo sprendžiant ir kitus Covid-19 krizei aktualius klausimus.

Daugiau EM įžvalgomis paremtų rekomendacijų komunikacijos sprendimams, parengtų „Policy Lab“ kartu su BehaviouraLAB LT vadovaujančiuoju partneriu Pauliumi Yamin-Slotkumi, galite skaityti paspaudus šią nuorodą.

„Policy Lab“ – tai STRATA kuriama viešosios politikos inovacijų laboratorija. Ją sudaro komanda su skirtingomis žiniomis ir įgūdžiais (elgesio mokslo, strateginio dizaino, politikos analitikos), kurios tikslas padėti geriau suprasti visuomenės elgesį ir poreikius bei aktyviai bendradarbiaujant su viešojo sektoriaus atstovais ir visuomene padėti kurti ir testuoti naujus sprendimus viešosios politikos klausimams spręsti. „Policy Lab“ veiklos sritys – apžvalgos, elgesio tyrimai, strateginės dizaino dirbtuvės. „Policy Lab“ veiklos principas – kūrimas kartu, eksperimentavimas, viešosios politikos inovacijų kultūros skatinimas.

474 views
bookmark icon