„Genus AI“ vadovas: Lietuva turi unikalią galimybę tapti dirbtinio intelekto lydere

2020 m. lapkritis


Šiandien darosi vis labiau rizikinga ignoruoti technologijas. To be išlygų negali sau leisti nei jauni žmonės, kurie dar tik renkasi karjeros kelią, nei patyrę profesionalai, darbo rinkos senbuviai, kurie nori išsaugoti aktualius įgūdžius ir išlikti konkurencingi. Ilgainiui priekyje žengs tie, kurie gebės kurti ar bent jau naudoti skaitmeninius įrankius, stipriai palengvinančius žmogaus darbą. Įžvalgomis apie pokyčius darbo rinkoje dalinasi startuolio „Genus AI“ įkūrėjas ir vadovas Tadas Jucikas.

„Genus AI“ platforma padeda verslams bendrauti su vartotojais, pasitelkiant emocinį intelektą. Ar galite pakomentuoti plačiau, kaip tai įgyvendinama?

– Mes, kaip „Genus AI“, taikome dirbtinio intelekto sprendimus, padedančius įmonėms komunikuoti su savo klientais emociškai intelektualiai. Šiuo metu yra lengva skaitmeniniais kanalais pasiekti dideles grupes žmonių, bet vis dar yra labai sunku užtikrinti, kad komunikacija būtų panaši į betarpiškumą, prie kurio esame pripratę bendraudami su gyvais žmonėmis.

„Genus AI“ platforma analizuoja tekstinę ir vizualią informaciją, interpretuojamą dirbtinio intelekto pagalba, ir pateikia rekomendacijas, susijusias su rinkodaros turiniu, kanalais ir turinio sklaida. Kitaip tariant, mūsų platforma gali patarti, kaip komunikuoti su skirtingais žmonėmis. Pavyzdžiui, Jonui adresuotas elektroninis laiškas, naujienlaiškis ar socialinių tinklų žinutė galbūt bus įdomesnė, jei informacija bus pateikta skaičiais ir faktais, išvardinta punktais. Tuo metu Ona tą pačią žinutę galbūt laikys patrauklesne, jei ji bus pateikta kaip tekstinė analizė, o Petras galbūt pirmenybę skirs vaizdiniam atvaizdavimui.

Pagrindinė „Genus AI“ rinka yra JAV, tačiau mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP, angl. R&D) centrą nusprendėte įkurti Vilniuje. Kokios priežastys lėmė tokį pasirinkimą?

– Taip, pagrindinė „Genus AI“ pardavimų rinka – JAV. Ten sutelktos ir klientų aptarnavimo paslaugos. Tačiau visi tyrimai, produkto kūrimas, technologijų taikymai yra planuojami Europoje, kur pagrindiniu mūsų centru tapo Vilnius. Džiugu, kad čia jau pavyko sukurti stiprų komandos branduolį, ir tai – tik pradžia. Mūsų vizijoje – tarptautinio lygio inovacijų ir technologijų centras, todėl turime didelių plėtros planų.

Galimybe investuoti į Lietuvą labai džiaugiuosi asmeniškai. Žinau, kad Lietuvoje, ypač technologijų srityje, gausu talentingų žmonių. Talentų turime daugiau negu visaverčių technologinių iššūkių. Taigi mano tikslas – atnešti į Lietuvą kuo daugiau pasaulinio lygio iššūkių ir atrasti jų sprendimus būtent čia.

Kaip vertinate dabartinę Lietuvos dirbtinio intelekto (DI) sektoriaus plėtrą ir potencialą? Ar Lietuva pajėgi tapti visaverte DI plėtros nare?

– Iniciatyvų yra, bet norėtųsi, kad jų būtų dar daugiau. Galima sakyti, neturime kito pasirinkimo: turėdami aukšto kalibro žmonių Lietuvoje, privalome investuoti į dirbtinį intelektą.

Marc Andreessen, garsus investuotojas, yra pasakęs: „Kompiuterinė technologija valgo pasaulį“. Suprask, kompiuterinė technologija kardinaliai keičia, transformuoja pasaulį. Dabar Silicio slėnyje yra manoma kitaip: esą, jau „dirbtinis intelektas valgo kompiuterinę technologiją“. Nors kol kas šis fenomenas tik įsibėgėja, jau dabar svarbu stengtis užsiimti poziciją – pradedant nuo dėmesio dirbtiniam intelektui mokyklose, universitetuose ar verslo skatinimo programose, baigiant renginių organizavimu, užsienio žinių ir įgūdžių pritraukimu. Smagu, kad apie tai jau daug diskutuojama, daug prie to dirbama, tačiau raidą reikia greitinti, nes kitaip galime tiesiog „nespėti į traukinį“ ir nepasinaudoti DI kuriamomis galimybėmis.

Kol kas Lietuvoje dirbtinio intelekto sritis, atrodytų, labiau vystosi iš apačios (bendruomenės / verslo iniciatyva), o ne iš viršaus (valdžios iniciatyva). Kokių politinių sprendimų, galinčių paspartinti DI potencialo materializaciją, pasigendate?

– Vienas iš svarbiausių dalykų, kas yra valdžios, o ne bendruomenės galioje, – suteikti kiek įmanoma daugiau lengvatų, sumažinti barjerus, papildomai paremti bendruomenės ir verslo iniciatyvas. Yra nesudėtingų žingsnių, kurių galima imtis. Šiuo metu Lietuvoje yra programų ir priemonių („Eksperimentas“ ir pan.), kurios skirtos moksliniams tyrimams plėtoti, tik gaila, kad tokioms kaip mūsų įmonėms jos nėra prieinamos. Taip yra dėl įvairių, galbūt ne visada logiškų taisyklių. Pavyzdžiui, buhalterinis skirtumas tarp konvertuojamos skolos ir akcijų išleidimo, siekiant pritraukiant investicinį kapitalą, nulemia galimybę dalyvauti šiose programose.

Mano galva, vienas didžiausių valstybės siekių turėtų būti plėtoti naujų verslų ekosistemą. Užuot nukreipus investicijas į mokslinius tyrimus atliekančias stambias įmones, kurių interesai dažnai siauri, lėšas verčiau skirti smulkioms įmonėms, startuoliams, kurie, nors ir galbūt yra pritraukę rizikos kapitalą, bet dar negeneruoja daug pajamų. Savo kailiu patyrėme, kad greito augimo (angl. hyper growth) startuolis, pritraukęs kapitalą, gali likti programų užribyje.

Žiniasklaidoje esate teigęs, kad DI, kaip bet kuri nauja technologija, atneš produktyvumo ir automatizacijos pokyčius, darbo vietų padaugės technologijų sektoriuje ir sumažės darbuose, kurie yra monotoniški ir palankūs automatizacijai. Kaip manote, ar koronaviruso pandemija, daugelį privertusi prisijaukinti technologijas, paspartins darbo rinkos kaitos procesus?

– Žvelgiant istoriškai, naujos technologijos visada neišvengiamai keičia darbo rinkos dinamiką. Šiuo metu kaip tik esame tokio pokyčio liudytojai: kompiuterinė technologija ir dirbtinio intelekto skatinama automatizacija keičia nusistovėjusią darbo rinką.

Kam suprasti ir išanalizuoti anksčiau reikėjo didelės komandos žmonių, šiandien gali būti atlikta vieno mygtuko paspaudimu. Jau dabar aišku, kad netolimoje ateityje atsiras daug skaitmeninių įrankių, kurie palengvins žmonių darbą. Taigi reikėtų skirti dėmesio naujų įrankių supratimui, jų pritaikymui rutininėse veiklose.

Kad tai turės vis didesnę įtaką darbo rinkai, žmonių darbingumui, puikiai parodė Covid-19. Komandos, kurios naudoja įrankius, tokius kaip vaizdo konferencijos ar asinchroniško komunikavimo platformos, daug greičiau sugebėjo prisitaikyti prie staiga atsiradusio poreikio dirbti decentralizuotai. Verslai, kurie įrankių nenaudojo, adaptavosi sunkiau. Kokią įtaką technologijos turės tolimesnėje ateityje apskritai? Iš klientų matome, kad didelė verslo dalis pradeda orientuotis į būtent technologijomis paremtus sprendimus.

JAV garsi juodojo penktadienio diena, kurios metu pasiekiamas pirkimo ir pardavimo sandorių pikas. Elektroninės komercijos platformos „Shopify“ CTO (CTO – technologijų vadovas – aut. pastaba) „Twitter“ tinkle pranešė, kad per pastaruosius mėnesius „Shopify“ kiekvieną dieną sulaukdavo vartotojų srauto, prilygstančio juodojo penktadienio pikams. Visa tai parodo, kad prekyba sparčiai keliasi į internetinę erdvę. Skaitmeniniai vartotojų įgūdžiai ir įpročiai, užaštrėję pandemijos metu, niekur nedings. Manau, kad ir ateityje didžioji dalis žmonių apsipirkinės internetu. Stebėti tokius vartotojų įpročių pokyčius ir verslo prisitaikymą prie jų yra nepaprastai įdomu.

Juokaujama, kad ne CEO ar CTO nulėmė daugelio kompanijų technologinę transformaciją – tai padarė Covid-19. Visas šis Covid-19 sukeltas šokas suteikia daug svarbos interneto srautams, ir tai tikrai pakeis darbo rinką ateityje. Manau, kad Covid-19 tik pagreitina tai, kas yra neišvengiama. Girdime apie verslus, atsisakančius nuolatinio darbo biuruose; vis daugiau vartotojų išmoksta, kad apsipirkti galima ne tik fizinėse parduotuvėse, bet ir internetu. Populiarėja ir kitos paslaugos: kino mėgėjai vietoje kino teatrų renkasi srautinio transliavimo platformas, knygynus keičia audioturinio prenumeratos ir pan. Visuomenė išgyvena didelius elgsenos įpročių pokyčius.

Prognozuojant darbo rinkos kaitą, ko jau dabar turėtume suskubti mokyti jaunąją kartą? Kokie įgūdžiai bus aktualiausi ateityje?

– Būtinu taps gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrankiais, juos turėsime gebėti pritaikyti kasdieninėse veiklose. Daugiausiai išloš tie, kurie gebės ne tik tokiais įrankiais naudotis, bet ir juos kurti.

Skaitmeniniame pasaulyje kūrybiškumas išlieka ne mažiau svarbus – jam reikštis atsiranda vis daugiau galimybių. Šiuo metu daug finansavimo pritraukia platformos ir įrankiai, leidžiantys kūrybinėms komandoms dirbti drauge ir kartu priimti sprendimus. Galiausiai, kūrybiškumo reikia ir norint pritaikyti įrankius, juos panaudoti.

Gyvename labai įdomiu laikotarpiu. Jau galime stebėti naujo pobūdžio verslo ir ekonomikos, paremtos DI technologijomis, gimimą. Turime į tai įsitraukti kuo intensyviau – tiek kaip valstybė, tiek kaip individualūs žmonės. Kiekvienas galime išmokti naujų dalykų, pritaikyti juos savo darbe, kurti naujus sprendimus, pasiūlyti juos rinkai. Tikiuosi, kad su „Genus AI“ investuodami į DI kūrimą Lietuvoje dar plačiau atversime tam duris.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija

333 views
bookmark icon