Europos Komisijos atstovė ragina Lietuvos aukštąsias mokyklas aktyviau prisidėti prie sumanios specializacijos įgyvendinimo

2020 m. balandis


Nuo 2016 metų Lietuvoje analizuojamas aukštųjų mokyklų vaidmuo, įgyvendinant sumanią specializaciją. Drauge su vietiniais tyrėjais ir suinteresuotomis šalimis tyrimą vykdo Europos Komisija.

Tyrimo rezultatai yra labai svarbūs diskusijų, į ką Lietuvai vertėtų koncentruotis naujame sumanios specializacijos periode (2021–2027 m.), kontekste. Tyrimu grįstas Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai pristatė Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro ekspertė Eskarne Arregui, skaičiusi pranešimą baigiamajame HESS projekto renginyje.

„Svarstant apie tolimesnę MTEP politiką ir finansavimo skirstymą, svarbu atsižvelgti ir reaguoti į tyrime identifikuotus iššūkius. Naujas sumanios specializacijos periodas – tai galimybė išspręsti šiuos iššūkius“, – pranešime nurodė E. Arregui.

Tęsdama pranešimą, ekspertė atkreipė dėmesį, kad sumani specializacija neišvengiamai apima daug suinteresuotų šalių, tarp kurių, natūralu, tebėra įtampų – vyksta nuolatinės diskusijos dėl prioritetinių sričių platumo ir kiekio. „Kiekviena diskusija – sveikintina. Svarbu išgirsti visas suinteresuotas šalis“, – pabrėžė ji.

Visgi vien diskusijų nepakanka – ekspertė teigė ypač pasigendanti didesnio aukštųjų mokyklų indėlio: „Pasigendame geresnės koordinacijos tarp studijų programų ir sumanios specializacijos krypčių“.

E. Arregui rekomenduoja Lietuvai dėti didesnes pastangas, siekiant užtikrinti ilgalaikį susitarimą tarp aukštojo mokslo ir valdžios institucijų: „Matome, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose politika ne visada nuosekli, neretai trumpalaikė, ir tai gali turėti neigiamą įtaką jų veiklai. Taigi abejoms pusėms svarbu rasti susitarimą dėl ilgalaikės strategijos ir platesnės MTEP sistemos vizijos, įsivertinant jos stiprybes ir silpnybes“.

Pasak E. Arregui, antreprenerystė, inovacijų valdymas, tarpdisciplininiai tyrimai – visa tai galėtų prisidėti prie sumanios specializacijos įgyvendinimo. Dėl to ekspertė siūlo aukštosioms mokykloms praplėsti jau egzistuojančias studijų programas, papildant jas šiais mokomaisiais dalykais.

Ekspertė kviečia aktyviau reaguoti į šalyje mažėjantį studentų skaičių, galintį turėti neigiamos įtakos sumanios specializacijos įgyvendinimui. Besiremdama tyrimo rezultatais, E. Arregui akcentuoja poreikį užtikrinti ilgalaikį švietimą ir ankstyvą karjerą.

„Protų nutekėjimas – didelis iššūkis Lietuvai. Dėl to studentams ir tyrėjams reikėtų užtikrinti karjeros galimybes kuo anksčiau. O švietimo strategija, orientuota į STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos – aut. pastaba) sektoriaus gyvybingumą, turėtų būti įgyvendinama visose švietimo pakopose“, – komentuoja pranešėja.

Taip pat, esant mažėjančiam studentų skaičiui, pasak E. Arregui, Lietuvos aukštosios mokyklos turi galimybes geriau subalansuoti tiriamąją ir dėstymo veiklas: „Įvertinus demografinius pokyčius, aukštosios mokyklos turėtų efektyviau perskirstyti išteklius – daugiau finansavimo skirti tyrimų grandžiai stiprinti. Tačiau, žinoma, užtikrinant ir dėstymo kokybę. Reikalavimų, stojant į studijų programas, mažinimas būtų žingsnis neteisinga linkme“.

Kaip silpnoji Lietuvos vieta buvo identifikuotas ir aukštųjų mokyklų bei verslo bendradarbiavimas. E. Arregui neabejoja, kad teisingai pasirinkta stiprinti jau egzistuojančias aukštųjų mokyklų ir verslo bendradarbiavimo skatinimo programas. „Aukštosios mokyklos turi potencialo vaidinti svarbesnį vaidmenį, įgyvendinant sumanią specializaciją, kurdamos bendrus produktus, kviesdamos į industrines doktorantūras, mokydamos antreprenerystės“, – teigia ji.

Ieškant atsakymo, kaip pritraukti ir išlaikyti šalyje talentus, E. Arregui rekomenduoja Lietuvai susitelkti užtikrinant tyrėjams ilgalaikį darbą, lankstesnę grantų valdymo sistemą. Taip pat ekspertė rekomenduoja daugiau dėmesio skirti tarptautiniams Lietuvos tyrėjų tinklams. Kol kas nėra žinoma, kur talentai išvyksta ir ką veikia, o šie duomenys galėtų pasitarnauti.

Anot pranešėjos, dar svarbu padidinti vietinių tyrimų centrų prieinamumą ir žinomumą tiek Lietuvos, tiek globaliu mastu, taip pat aktyviau skelbti apie gerą jų infrastruktūrą.

Galiausiai, E. Arregui kviečia Lietuvos tyrėjus ir institucijas aktyviau megzti strategines partnerystes visos Europos Sąjungos mastu. O nacionalines finansavimo schemas ekspertė siūlo nukreipti į tarpdisciplininių partnerysčių stiprinimą.

Pastebėjimais, ryškėjančiais iš tyrimo, baigiamajame HESS projekto renginyje pasidalino ir mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ partneris ir tyrimų vadovas Žilvinas Martinaitis. Su eksperto įžvalgomis kviečiame susipažinti čia.

44 views
bookmark icon