A. Zujus: skaitmeninių įgūdžių stokojantys žmonės rizikuoja iškristi iš ekonomikos

2020 m. gegužė


Technologinis progresas keičia pasaulį: demokratizuoja duomenų analizę, suteikia pagrindą labiau pamatuotiems sprendimams, padeda efektyviau organizuoti darbą, kt. Covid-19 sukelta pandemija tik išryškino technologinio progreso įsisavinimo svarbą. „Kelio atgal nebėra“, – sako „Argyle.io“ startuolio technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos (LDIA) prezidentas Audrius Zujus, sutikęs pasidalinti ateities, kurioje IT srities supratimas taps gyvybiškai svarbus, įžvalgomis.

– Pandemijos metu, atrodytų, įsitikinome, kad žinios ir duomenys – didelė vertybė. Kaip, jūsų vertinimu, kinta duomenų poreikis?

– Tendencija buvo matyti ir anksčiau: žmonės pradeda reikalauti duomenimis ir įrodymais, o ne nuomone ar įsivaizdavimu pagrįstų sprendimų. Tai matyti visame pasaulyje. Covid-19 sukelta krizė tik paryškino didėjantį duomenų poreikį. Atidaryti šalį, palengvinti karantiną, remti ekonomiką – visuomenė tikisi, kad už visų šių sprendimų stovės duomenys, paaiškinantys, kodėl pasielgta vienaip ar kitaip.

Pokytis matyti ne tik duomenų paklausoje, bet ir pasiūloje. Kitaip nei prieš 20 metų, šiandien duomenų mokslininkai naudoja įvairius automatinius analizės įrankius, kurie anksčiau neegzistavo. Šie labai demokratizavo duomenų analizę.

– Praplėskite mintį, ką turite galvoje sakydamas, kad duomenų analizė demokratizuota.

– Yra sukurta daug atviro kodo platformų, pavyzdžiui, „GitHub“, kuriose atverti duomenys įgalina bendruomenę juos naudoti, interpretuoti, tikrinti išvadas. Prieigą prie jų turi bet kas. Tačiau su tuo susijęs ir duomenų atvėrimo klausimas. Siekiant, jog tokia platforma teiktų naudos, svarbu atverti kuo daugiau duomenų, juos nuolat atnaujinti ir pateikti standartizuotai.

Tokios platformos yra puiki galimybė valstybiniam sektoriui pasinaudoti nevalstybiniame sektoriuje dirbančių profesionalų potencialu, tačiau kol kas Lietuvoje nėra kultūros atverti duomenis. Pavyzdžiui, Sveikatos ministerija duomenis turi – juos pamini, pateikia grafikus, PDF lenteles. Tačiau duomenys nėra atviro kodo. Žmonės patys iniciatyviai iš to, ką pamini ir pateikia valstybė, skaičiuoja duomenis, skelbia juos atviroje Covid-19 duomenų platformoje ir pagal tai modeliuoja.

– Taigi valstybė paprasčiausiai turi leisti išorės ekspertams prisidėti.

– Klaidinga manyti, kad valstybei, siekiant didesnio ekspertų įsitraukimo, reikia pinigų. Verčiau reikia mechanizmo, sukurto IT platformos pagrindu, ir supratimo, kaip žmonės galėtų bendradarbiauti.

– Kaip manote, ar pandemija pakeis požiūrį į technologijas ir galbūt dabar, supratus poreikį ir atradus galimybes, daugelio veiklų perkėlimas į online – ilgalaikė tendencija? Galbūt darbas online taps įprasta darbo organizavimo forma?

– Nuotoliniu būdu dirbu jau ketverius metus. Prieš dvejus metus kartu su kolegomis mokslininkais įkūrėme „Argyle.io“ startuolį, kurį sėkmingai vystome. Su kolegomis – kitais bendraįkūrėjais – buvome susitikę tik du kartus. Visa mūsų komanda išsidėsčiusi skirtinguose žemynuose – Argentinoje, Lietuvoje, Danijoje, Balyje, JAV ir kitur.

Kodėl tai veikia? Nuotoliniam darbui yra sukurta daug įrankių. Šiuos dėl Covid-19 atranda vis daugiau žmonių. Žinoma, ne visi darbai gali būti atliekami nuotoliniu būdu. Bet beveik visi ofiso darbai gali būti atliekami per nuotolį taip pat efektyviai, kaip ir darbo vietose.

Tam reikia mentalinio pokyčio – supratimo, kaip dirbti ne susitikimų pagrindu, o asinchroniškai, kitaip tariant, darbo pradžioje perimant darbą iš kitų, o pabaigoje leidžiant jį tęsti kitiems. Geri darbo nuotoliniu būdu resursai yra Notion ar Holloway.

Vienintelis darbo per nuotolį trūkumas yra tai, kad gali būti sunkoka integruoti į komandą naujus žmones. Jeigu reikalinga mentorystė, darbas vienoje erdvėje – visa tai gali vykti nenuotoliniu būdu. Tokiems atvejams mūsų įmonė turi ofiso erdvę, į kurią galima bet kada, esant poreikiui, atvykti. Bet dirbti ten neprivaloma. Darbuotojų produktyvumo rizika valdoma rezultatų vertinimu, o ne žmonių stebėjimu.

Tokia darbo organizavimo forma, kai daugiausia dirbama nuotoliniu būdu, bet turima ir galimybė darbui kartu, manau, kuo toliau, tuo labiau bus propaguojama.

– O ar skaitmeninių įgūdžių prasme esame tam pasirengę?

Yra puikių iniciatyvų, kai, pavyzdžiui, skaitmeninio raštingumo mokomi vyresnio amžiaus žmonės. Neabejoju, kad jos teikia naudą. Tačiau reikia suprasti, kad mokymasis stipriai atsiremia į anglų kalbą. Nors ir galime turėti lietuvišką „Windows“ versiją, nemokėdami anglų kalbos, esame labai apriboti. Žmogus, nemokantis anglų kalbos ir naudotis kompiuteriu, paprasčiausiai iškris iš ateities ekonomikos. Taip, kaip kažkada iš ekonomikos iškrito žmonės, nemokantys rašyti. Tokia realybė – kelio atgal nebus.

– Sakoma, kad kitos specialybės ilgainiui perims programuotojų darbo organizavimo principus – viską daryti maksimaliai metodiškai, naudojant efektyvius įrankius.

IT žmonių gretose vyrauja požiūris „kuo mažiau ir kuo efektyvesnių technologijų“. Didžiausias programuotojo priešas yra kompleksiškumas, su kuriuo programuotojai įgudo kovoti. O visos metodikos, susijusios su kompleksiškumo suvaldymu, yra naudingos bet kurioje srityje. Dėl to gebėjimas programuoti, kaip ir gebėjimas rašyti bei skaičiuoti, bus vis svarbesnis ateityje. Ne dėl to, kad žmonės turės kasdien programuoti, bet dėl to, kad programavimo supratimas suteiks savybių, kurios leis lengviau kurti bet kokias sistemas. Aš kasdien nerašau ranka, neskaičiuoju stulpeliu, bet supratimas, kaip tai daroma, daro mane naudingu visuomenėje. Lygiai taip pat bus ir su gebėjimu programuoti.

– Jau ir naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje (angl. The New Skills Agenda) pirmą kartą skaitmeniniams įgūdžiams priskiriama tokia pati svarba kaip skaitymui ir skaičiavimui.

Skaitmeninis raštingumas – tik pirmas laiptelis. Ilgainiui jis išsispręs savaime, nes jauni žmonės tam imlesni. Bet gebėjimas programuoti nėra toks trivialus ir jaunajai kartai. Taigi tam reikia skatinamųjų priemonių.

Antroje pokalbio su LDIA prezidentu Audriumi Zujumi dalyje aiškinamės, kas yra dirbtinis intelektas, kaip veikia ir kodėl yra strategiškai svarbus Lietuvai. Skaitykite čia.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

277 views
bookmark icon