„BitDegree“ vadovas: švietimas galėtų tapti viena iš Lietuvos eksporto plėtros krypčių

2020 m. gegužė


Pirmoje pokalbio su švietimo platformos „BitDegree“ bendraįkūrėju ir vadovu Danieliumi Stasiuliu dalyje aiškinomės, kad Lietuvos tech ekosistema po truputį pereina į naują augimo etapą, drauge ir didina vertę: anksčiau daugiausia teikėme užsakomąsias IT paslaugas, dabar jau patys kuriame ir sėkmingai komercializuojame naujus produktus (skaitykite čia).

Tech ekosistemai plečiantis ir augant, reikia vis daugiau IT specialistų. Tam reikia ir didesnio valstybės dėmesio. Pasak D. Stasiulio, valstybė turi iš esmės permąstyti visą mokymo(si) logiką ir jos atitiktį dabartiniams visuomenės bei verslo poreikiams. Tik taip galėsime maksimaliai išnaudoti savo IT potencialą.

Reikia dėmesio iš valstybės

IT sektorius auga ir skaitmenizuoja kitus sektorius. Vadinasi, skaitmeninės kompetencijos tampa ypač aktualios ir paklausios darbo rinkoje. Visgi, pasak pašnekovo, Lietuvoje yra didelis IT specialistų, ypač aukščiausios grandies ir IT verslų vystymo, trūkumas. Tai IT įmonės vis dažniau sprendžia pačios apmokydamos darbuotojus be patirties, steigdamos savo akademijas ar vidines bazinių kompetencijų suteikimo programas.

Tačiau už subalansuotą žmogiškąjį kapitalą ir vienodas piliečių galimybes pasirengti karjeros startui yra atsakinga ir valstybė. Tam, D. Stasiulio manymu, reikia naujų sprendimų visose švietimo sistemos grandyse: „Visos grandys ir organizavimo forma, ir turiniu yra ganėtinai pasenusios ir reikalaujančios naujovių diegimo, lankstumo visuomenės ir darbdavių poreikių atžvilgiu“, – sako D. Stasiulis.

Anot pašnekovo, Lietuvos mokymo įstaigos, mokydamos IT, vis dar pernelyg daug koncentruojasi į teorijos dėstymą: „Skaitmeninės profesijos yra kaip amatas – įgūdžiai įgyjami per praktiką. Skaitmeninėse srityse grįžtamasis ryšys (angl. feedback loop) labai greitas: padarai – pamatai. Taigi gali mokytis pats. Kitose srityse grįžtamasis ryšys lėtesnis: reikia į mokymo procesą įsitraukusio eksperto. Pavyzdžiui, filosofija. Vien skaitydamas, vargu ar suprasi minties raidą, reikia profesoriaus, kuris tai paaiškintų“.

Tradicinei švietimo sistemai nepatenkinant IT specialistų poreikio, natūralu, atsirado alternatyvios programavimo mokyklos, tokios kaip „CodeAcademy“ ar „Baltic Institute of Technology“. Šios kasmet bendrai paruošia panašiai tiek specialistų, kiek ir aukštosios mokyklos. Esminė priežastis, kodėl ilgainiui jos populiarėja, pasak D. Stasiulio, yra palyginti greitas karjeros startas.

„Universitetai yra nutolę laike. Jie suteikia pažadą, kad pabaigęs studijas pas mus, po ketverių metų susirasi darbą. Visgi dažnai IT įmonės skundžiasi, kad net baigusiems IT studijas reikia papildomų pradedančiųjų kursų. Tuo metu programavimo mokyklose viskas labai arti laike: jos moko tik to, ko reikia pradėti IT karjerai. Pažadama, kad po 9 studijų mėnesių darbdaviai tave jau samdys, ir šios įmonės savanoriškai viešina studentų įdarbinimo rodiklius. Toks socialinis kontraktas tarp mokymo tiekėjo ir besimokančiojo yra geresnis, nes labiau gali tikėti, kad lūkestis bus patenkintas. Dauguma šių mokyklų studentų jau yra baigę bakalauro studijas, bet neranda juos tenkinančio darbo, todėl ieško persikvalifikavimo galimybių“, – dėsto D. Stasiulis.

Tačiau, kaip pasakoja D. Stasiulis, norint teikti sertifikatus, naujiems mokymų tiekėjams yra daug barjerų. Vienas iš kliuvinių yra tai, kad įstatymiškai netiesiogiai ribojami internetiniai (angl. online) mokymai: negali mokyti tik internete ir suteikti kompetencijos; bet kuris mokymų tiekėjas privalomai turi turėti fizinę erdvę ir dėstytojų kolektyvą.

„Dažnai internetinis mokymas yra maišomas su nuotoliniu (angl. remote) mokymu. O įstatymai nuotoliniam mokymui sudaromi, atsispiriant nuo tradicinio (angl. offline) mokymo bazės. Dėl to nuotolinis mokymas suprantamas kaip sinchroninis, kai dėstoma ir klausomasi. Bet koks to tikslas internete? Internete efektyvesnis yra asinchroninis mokymas – panaudojant įrašus ir vadinamąjį atvirkštinės klasės (angl. flipped classroom) metodą, kai mokymo procesas pradedamas ne nuo temos išdėstymo, o nuo praktinio susipažinimo su tema ir tik vėliau pereinama prie dėstytojo ar mentoriaus konsultacijų. Tačiau tam reikia ir mokymo dizaino (angl. learning design) supratimo, IT įrankių išmanymo. Didžioji dauguma mokymo įstaigų ir karantino metu neišnaudoja internetinio mokymo galimybių, nes tam nebuvo pasiruošę ir situaciją traktavo labiau kaip grėsmę ar nepatogumą, o ne galimybę“, – pažymi „BitDegree“ vadovas.

Plačiau, į ką verta atkreipti dėmesį, D. Stasiulis pažymi Internetinio mokymo ir mokymosi nepriklausomybės deklaracijoje. Ja tikimasi paskatinti sprendimų priėmėjus permąstyti švietimo paslaugų rinką – priimti labiau skaitmeninio mokymo tiekėjus ir taip paskatinti konkurenciją.

Perkvalifikavimo sistema ir švietimo eksportas

Skaitmeninių profesijų potencialas ypač išryškėjo pandemijos akivaizdoje. Išaugus šalies nedarbo lygiui, poreikis persikvalifikuoti į daugiau ekonominių galimybių turinčias sritis kaip niekada išaugo.

„Turime daug žmonių, kurie nori persikvalifikuoti. Tačiau kaip jie turi tai daryti? Ar jie patys turi prisiimti riziką? Mano galva, visą procesą turėtų koordinuoti valstybė. Tačiau tam valstybei reikia patogaus IT įrankio, vartotojui draugiškos platformos. Tai dalinai išsprendėme pasiūlydami platformą Skaitmenizuokis.lt, kuri stengiasi vartotojui suteikti kuo draugiškesnę persikvalifikavimo patirtį, vienoje vietoje apjungdama visus proceso elementus. Toliau valstybei reikėtų išspręsti skaitmeninio mokymo tiekėjų akreditavimo klausimą, kadangi kol kas jiems nėra sudaromos sąlygos teikti kompetencijas pripažįstančius sertifikatus“, – ragina D. Stasiulis.

Pašnekovas priduria, kad, susitvarkius internetinio mokymo sistemą, atsivertų ir visos švietimo eksporto galimybės. Estija jau išskiria šveitimo technologijas (EdTech) kaip savo eksporto plėtros kryptį. Tuo metu mes kol kas tuo nepasinaudojame. O juk internetinis mokymas sudaro sąlygas efektyviai mokyti mases žmonių. Kaip pavyzdį „BitDegree“ vadovas mini naujai startuojantį projektą „TeachMillions“.

Po Covid-19

Pašnekovas neabejoja, kad sprendimus, reikalingus spartesnei skaitmenizacijai, greičiau priimti paskatins Covid-19 situacija: „Staiga visa tauta patobulėjo skaitmeninių įgūdžių prasme. Skaitmeninė aplinka pasidarė mažiau svetima. Manau, kad įvyko tektoninis lūžis. Stengsimės būti geriau pasiruošę ir galimoms ateities grėsmėms“.

Jis įsitikinęs, kad tai, kaip dirba programuotojai, ilgainiui perims vis daugiau kitų sričių: „Programuotojai dirba labai metodiškai, naudoja daug įrankių, viską seka, matuoja, analizuoja. Jų produktyvumas, palyginti su kitų sričių specialistais, gerokai didesnis. Dėl to kitų sričių specialistai, tikėtina, perims programuotojų darbo organizavimo metodus“.

Galiausiai, pasak D. Stasiulio, didžioji dalis darbo vietų ateityje neišvengiamai taps skaitmeninėmis. Tačiau tai nereiškia, kad visi būsime programuotojais. Skaitmeninių sričių spektras labai platus – pradedant nuo skaitmeninės komunikacijos, internetinės žiniasklaidos, turinio rinkodaros iki duomenų mokslininko ar to paties mokytojo. Taigi pagal stipriuosius bazinius įgūdžius – kalbėti, rašyti, skaičiuoti – kiekvienas atrasime save skaitmeniniame pasaulyje.

Šalia to išliks kita stipri klasė darbų, vertinamų dėl ypatingo meistriškumo. Pavyzdžiui, masažistai ar kineziterapeutai. Taip pat D. Stasiulis prognozuoja, kad klestės ir sritis, padedanti žmonėms atitrūkti nuo skaitmeninio pasaulio – išeiti į gamtą.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

370 views
bookmark icon