A. Lašas siūlo Lietuvai, kaip tapti vienu iš Europos mokslo židinių

2019 m. liepa


Savo prigimtimi mokslas yra tarptautinis, tad natūralu, dėl talentų, finansinių injekcijų, naujų žinių ir idėjų konkuruojama ne nacionaliniu, o tarptautiniu lygiu. Kol kas, kvestionuojant esamą akademinę realybę Lietuvoje, dažnai laidomos kritikos ir nusivylimo strėlės – esą konkurencinę kovą globalioje mokslo bendruomenėje daugeliu atvejų pralaimime. Taip mano ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, todėl ragina Lietuvos mokslo sistemą atnaujinti ir atjauninti, idant taptume vienu iš Europos mokslo židinių.

Rizikos dėl mokslo ateities

Stebint iš šalies, mokslas dažnam atrodo „apaugęs“ stereotipais, atgrasančiais rinktis mokslininko kelią. Tačiau, A. Lašo tikinimu, šie stereotipai neretai iš piršto laužti ir nebeatspindi dabartinių realijų. Stereotipinių mokslininkų – sėdinčių tik tarp knygų ar laboratorijose, užsidariusių, gyvenančių ribotą socialinį gyvenimą, intravertų, be mokslo neturinčių kitų interesų – vis dėlto, anot dekano, tėra mažuma.

„Dauguma mokslininkų šiandien yra pakankamai atviri, ganėtinai platų pažinčių ir interesų ratą turintys žmonės. Bent jau humanitariniuose ir socialiniuose moksluose tokių sutinku apsčiai. Žinoma, jie visi turi polinkį analizuoti, narstyti savo sritį iki kaulelių, kaip taisyklė užsispyrę, bet kitaip šioje srityje neišgyvensi“, – šypsosi pašnekovas.

Palyginti su kitų šalių mokslininkais, Lietuvos jaunimo, vedamo žingeidumo ir įkvėpto artimųjų pavyzdžio, susidomėjimas mokslu, pasak A. Lašo, taip pat menkai kuo skiriasi. Tad priežasčių, kodėl doktorantų skaičius pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja, reikėtų ieškoti kitur.

„Skirtumus galime pastebėti tada, kai pradedame kalbėti, iš vienos pusės, apie ateinančių į universitetus studentų gebėjimus bei motyvaciją ir, iš kitos pusės, apie Lietuvos mokslo kultūrinius bei finansinius aspektus. Būtent pastaruosiuose slypi pagrindinės rizikos dėl mokslo ateities ir kol kas dauguma jų nėra adekvačiai valdomos“, – teigia pašnekovas.

Pasigenda nuoseklumo

Labiausiai A. Lašas pasigenda nuoseklių ir sistemingų investicijų į mokslą ir mokslininkus. Jų stingant, dekano teigimu, aštrių ir išlavintų protų emigracija į labiau išsivysčiusias šalis ir toliau tik augs.

„Dauguma Lietuvos universitetų šiuo metu gyvena iš studijų pinigų, o pakankami studentų srautai, išskyrus vieną kitą aukštąją mokyklą, neužtikrinami. Vyksta nuolatinės alinančios kovos dėl krepšelių, Europos Sąjungos struktūrinių lėšų ar išskirtinių sąlygų saviems. Kitaip tariant, aukštojo mokslo įstaigos, esant tokiai finansavimo sistemai, yra priverstos kovoti dėl išgyvenimo. Jaunimas, susidūręs su tokiomis aplinkybėmis ir matydamas sistemos silpnumą ir trapumą, natūralu, juda ten, kur perspektyvų daugiau“, – dalinasi dekanas.

Kaip chaotiškos mokslo politikos pavyzdį jis įvardina šiais metais inicijuotus pokyčius dėl akademinio personalo (įskaitant ir jaunuosius mokslininkus) atlyginimų. Pašnekovas pabrėžia, kad nors atlyginimai kilstelėti, garantijų net dėl artimiausios ateities visgi nėra.

„Kaip tuomet mums, universitetų administracijai, dėlioti ilgalaikę mokslo strategiją, kai mes nežinome, koks finansavimas bus po metų? – klausia A. Lašas. – Juk mokslas planuojamas ir daromas ne per metus, o mažiausiai penkis į priekį. Neapibrėžtumą dar labiau sustiprina Lietuvos mokslo tarybos skiriamo finansavimo potvyniai ir atoslūgiai. Vėlgi trūksta nuoseklumo ir tai mažina mokslinės karjeros patrauklumą.“

Pašnekovas kritikuoja ir naują pedagogų rengimo politiką. „Štai pas mus fakultete ilgą laiką buvo vystoma edukologijos mokslų kryptis. Staiga nusprendžiama, kad Lietuvoje bus trys pedagogikos centrai. Ar už to „stovi“ bendra strategija, apimanti visus turimus edukologijos resursus, kurie yra išsibarstę po skirtingus universitetus? Susidaro įspūdis, kad tiesiog konjunktūriškai buvo nuspręsta, kas gaus privilegijuotą teisę rengti pedagogus“, – susirūpinimo neslepia dekanas.

Ragina atlikti namų darbus

Tenka girdėti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvių mokslininkus, sėkmingai besidarbuojančius NASA ar Nobelio premijos laureatų komandose. Bet ar turime galimybių susigrąžinti svetur nutekėjusius protus? Pirmiausia, anot pašnekovo, reikia tinkamai atlikti namų darbus.

„Susigrąžinti svetur išvykusius talentus yra pakankamai sunku. Ir ne todėl, kad jie nenorėtų grįžti. Priešingai – nemažai jų yra atviri tokiai galimybei. Bet ką mes jiems galime pasiūlyti ilgalaikėje perspektyvoje? Tiesa, dabar atsiranda konkursinio finansavimo iniciatyvos, suteikiančios grįžtantiems daugiau galimybių, bet jos veikia tik trumpuoju laikotarpiu“, – pastebi A. Lašas.

Švietimo sistemos netolygumai, anot pašnekovo, bado akis. Dekanas tiek Vyriausybę, tiek savivaldybes ragina rasti žinių ir politinės valios stabilizuoti aukštojo mokslo sistemą.

Lietuvai siūlo naują įvaizdžio koncepciją

Projektuodamas ateities kryptį Lietuvai, A. Lašas siūlo naują įvaizdžio koncepciją – „Learning & Technology (L&T)“. Anot jo, šios koncepcijos dedamosios – mokymasis ir orientacija į technologijas – potencialiai galėtų būti puikia atspirtimi, siekiant identifikuoti savo konkurencinį pranašumą ir kryptingai dėti pastangas vardan tapimo Europos žinių centru. Pašnekovas pabrėžia, kad L&T koncepcijoje ypač reikšmingas vaidmuo tektų jaunajai mokslininkų kartai.

„Siekiant užtikrinti mokslo ekosistemos tvarų vystymąsi, esminė problema, mano manymu, yra mokslininkų kartų kaita. Jei norime būti vienu iš Europos žinių centrų, privalome nuosekliai investuoti į jaunąją mokslininkų kartą, statysiančią toliau ant esamo pagrindo. Mes visi juk stovime ant mūsų mokytojų pečių ir, savo ruožtu, perduodame savo žinias jaunesniems kolegoms ir kolegėms. Jei mokslininko karjera Lietuvoje bus nepatraukli, jaunuoliai neabejotinai rinksis verslą, išvyks į užsienį. Jie suras alternatyvą, bet mes, kaip šalis, dėl to nukentėsime, – apgailestauja dekanas. – O juk norėtųsi Lietuvą matyti naujų mokslo ir pramonės revoliucijų priešakinėse linijose.“

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

386 views
bookmark icon