Go to the 0 slide
Go to the 1 slide
Go to the 2 slide
Go to the 3 slide
Go to the 4 slide
Go to the 5 slide
Go to the 6 slide
![Valstybės mozaika sudėtinga – daug politinių niuansų, visuomenės grupių skirtingumų, nevienareikšmiško istorinės atminties vertinimo, ir pamatyti bendrą paveikslą tampa ganėtinai sudėtinga. Tačiau net ir į sudėtingus dalykus nereikia bijoti žiūrėti supaprastintai ir pragmatiškai. Taip tikina ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, pokalbį pradėdamas nuo to, kad valstybė paprasčiausiai yra bendra visų mūsų organizacija, ir mes visi esame vienodai atsakingi už tai, kad ją valdytų geriausi vadovai. – Teigiama, kad siekiant aukštos valstybės valdymo kokybės prasminga diegti „valstybės-verslo“ sistemą, […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2020/01/2.jpg)
![XX amžiaus pabaigoje Europos aukštasis mokslas iš elitinio pasuko masiškumo link. Tuomet dėtos pastangos, kad visos socialinės grupės turėtų lygias galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą. Lietuvoje aukštojo mokslo masiškumas piką pasiekė apie 2000-uosius metus. Tačiau tendencijos kinta. Kaip tinkamai subalansuoti aukštojo mokslo finansavimą, kokybę ir vienodą prieigą prie švietimo ir mokslo? Būtent tokį galvosūkį jau daugiau nei dešimtmetį sprendžia Lietuva. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docente, filosofe dr. Nerija Putinaite. Su politine švietimo ir […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2019/12/nerijaAgendai.jpg)
![Lietuvos viešosios politikos fasadas, atrodytų, modernus – praktikas, kurias taiko pažangios Vakarų demokratijos, formaliai diegiame ir mes. Ir vis dėlto, kas gi slypi už šio fasado ir kaip vykdoma reali politika? Klausiame Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus, viešosios politikos analitiko, neseniai apžvelgusio Lietuvos valstybės tarnybos transformaciją nuo 1990 iki 2019 m., Vitalio Nakrošio. V. Nakrošis sutiko pasikalbėti ne tik apie pastarąjį dešimtmetį, bet ir apie visą nepriklausomybės periodą – pradedant klausimu apie tai, kokią valstybės tarnybą […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2020/01/1.jpg)
![Ilgainiui kyla naujos, savo apimtimi vis didesnės ir labiau kompleksinės visuomenės problemos. Ieškant naujų problemų sprendimo būdų, neišvengiamai keičiasi Europos bei pasaulio šalių viešojo valdymo architektūra. Keičiasi ji ir Lietuvoje. Kokia mūsų šalies valdysenos kokybė? Ar gebame pakankamai greitai atliepti globalias tendencijas? Galiausiai, ar dabartinė šalies valdysena yra pritaikyta ne tik dabartinėms, bet ir ateities reikmėms? Klausiame Ministro Pirmininko patarėjo ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Luko Savicko. Su L. Savicku susitinkame LR Vyriausybės kanceliarijos organizuojamame Projektų valdymo forume. Šiuo […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2019/12/lukasAgendai.jpg)
![Atrodytų, technologijos įgalina turėti kokybiškiausią, labiausiai personalizuotą, į palankų karjeros startą orientuotą švietimo sistemą istorijoje. Tačiau į švietimo situaciją Lietuvoje dažnai laidomos kritikos ir nusivylimo strėlės – esą nespėjame susidoroti su modernaus pasaulio iššūkiais, pažangos atveriamomis galimybėmis pasinaudojame per retai ir sunkiai gebame patenkinti kintančius visuomenės poreikius. Pastarojo dešimtmečio švietimo galvosūkius narpliojame su buvusia LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, Vilniaus universiteto profesore, Lietuvos švietimo tarybos pirmininke Saule Mačiukaite-Žviniene. Projektuodama ateities kryptį, S. Mačiukaitė-Žvinienė Lietuvai siūlo naują koncepciją „Švietimas 5.0“. – […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2019/12/Saulė.jpg)
![Europos Sąjungos inovacijų politikos idėjinė ašis, atrodytų, išlieka panaši į lošimų logiką, kai šalys narės turi limituotą statymų skaičių. Tokioje loginėje struktūroje nerizikingi statymai neegzistuoja, skiriasi tik rizikos laipsnis. Tikimasi, kad laimėjimo atveju visus nepasiteisinusius statymus atpirks pasiteisinę. Panašumą galima įžvelgti ir sumanioje specializacijoje (pagrindiniame ES šalių narių inovacijų politikos idėjiniame mechanizme): valstybės narės pasirenka, kur (į kurias ekosistemas) daro statymus (nukreipia ribotus resursus). Kokį – chaotišką ar gerai apgalvotą – lošimo stilių primena Lietuvos ir visos Europos elgsena, formuojant […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2020/01/ramojus2020.jpg)
E. Čivilis: viešasis sektorius subrendo skaitmeninei transformacijai
Nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ metu piliečiai siūlė daugybę proveržio idėjų, padėsiančių kurti klestinčią ir ambicingai į ateitį žvelgiančią Lietuvą. Finišo tiesiojoje į laimėjusių (daugiausia ekspertų ir piliečių ... daugiau
V. Nakrošis: Lietuvos viešajame sektoriuje tebėra sovietinio valdymo apraiškų
Lietuvos viešosios politikos fasadas, atrodytų, modernus – praktikas, kurias taiko pažangios Vakarų demokratijos, formaliai diegiame ir mes. Ir vis dėlto, kas gi slypi už šio fasado ir kaip vykdoma reali politika? Klausiame V... daugiau
D. Misiūnas: principas „visiems po truputį“ nėra strateginis
Valstybės mozaika sudėtinga – daug politinių niuansų, visuomenės grupių skirtingumų, nevienareikšmiško istorinės atminties vertinimo, ir pamatyti bendrą paveikslą tampa ganėtinai sudėtinga. Tačiau net ir į sudėtingus dalykus ... daugiau
N. Putinaitė: kai reformos peržengia politinį ciklą, jų neįmanoma sėkmingai įgyvendinti
XX amžiaus pabaigoje Europos aukštasis mokslas iš elitinio pasuko masiškumo link. Tuomet dėtos pastangos, kad visos socialinės grupės turėtų lygias galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą. Lietuvoje aukštojo mokslo masiškumas p... daugiau
Daugiau straipsnių
Kraunami straipsniai...
Straipsnių daugiau nėra
Komentarai
DaugiauMore
Siekiant stiprinti žmogiškąjį kapitalą
Sparti technologinė pažanga, inovacijos, besikeičiančios ekonomikos sąlygos bei pokyčiai šalies demografijoje nulemia ne tik kiekybinius darbo rinkos paklausos pokyčius (pavyzdžiui, darbo vietų skaičių), bet ir kokybinius pokyčius – žinių ir įgūdžių struktūrą.... daugiau
Loading ...
