Go to the 0 slide
Go to the 1 slide
Go to the 2 slide
Go to the 3 slide
Go to the 4 slide
Go to the 5 slide
![„Norime gyventi kaip Švedijoje“, – vos tik atgavę nepriklausomybę viltingai kalbėjome 1990-aisiais. Mes ir gyvename kaip Švedijoje. Dar netgi geriau, negu švedai gyveno 1990-aisiais. Tik supraskime – praėjo 30 metų, per kuriuos ir Švedija nėjo atgal. Kaip bebūtų, mes judame greičiau. Taip teigia Mindaugas Ubartas, Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas, sutikęs papasakoti, kokioje Lietuvoje norėtų sutikti šalies keturiasdešimtmetį. – Viena iš nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ metu išrinktų idėjų, padėsiančių kurti klestinčią Lietuvą, – tai siūlymas mažinti biurokratiją […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2020/03/MU_780-1.jpg)
![Lietuva, užuot likusi pokyčių užnugaryje, turi galimybę juos diktuoti. Tam būtina investicinė strategija. Tokia, kokia vadovaujasi didžiausi pasaulyje rizikos kapitalo fondai – minimaliai investuoti visur ir tikėtis, kad anksčiau negu kitiems pavyks nučiupti „aukso grynuolį“, atnešiantį investicinę grąžą į nacionalinį biudžetą. Tokiomis įžvalgomis dalinasi Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, sutikęs pasikalbėti apie Lietuvos poziciją aršios tarpvalstybinės konkurencijos sąlygomis. Pirmauti galime Pašnekovo teigimu, Lietuvai bandyti išsiskirti srityse, kur kitos šalys turi šimto metų įdirbį, yra beviltiška. Verčiau koncentruotis į sritis, […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2020/03/MJ-photo-1400x912.jpg)
![Valstybės mozaika sudėtinga – daug politinių niuansų, visuomenės grupių skirtingumų, nevienareikšmiško istorinės atminties vertinimo, ir pamatyti bendrą paveikslą tampa ganėtinai sudėtinga. Tačiau net ir į sudėtingus dalykus nereikia bijoti žiūrėti supaprastintai ir pragmatiškai. Taip tikina ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, pokalbį pradėdamas nuo to, kad valstybė paprasčiausiai yra bendra visų mūsų organizacija, ir mes visi esame vienodai atsakingi už tai, kad ją valdytų geriausi vadovai. – Teigiama, kad siekiant aukštos valstybės valdymo kokybės prasminga diegti „valstybės-verslo“ sistemą, […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2020/01/2.jpg)
![XX amžiaus pabaigoje Europos aukštasis mokslas iš elitinio pasuko masiškumo link. Tuomet dėtos pastangos, kad visos socialinės grupės turėtų lygias galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą. Lietuvoje aukštojo mokslo masiškumas piką pasiekė apie 2000-uosius metus. Tačiau tendencijos kinta. Kaip tinkamai subalansuoti aukštojo mokslo finansavimą, kokybę ir vienodą prieigą prie švietimo ir mokslo? Būtent tokį galvosūkį jau daugiau nei dešimtmetį sprendžia Lietuva. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docente, filosofe dr. Nerija Putinaite. Su politine švietimo ir […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2019/12/nerijaAgendai.jpg)
![Ilgainiui kyla naujos, savo apimtimi vis didesnės ir labiau kompleksinės visuomenės problemos. Ieškant naujų problemų sprendimo būdų, neišvengiamai keičiasi Europos bei pasaulio šalių viešojo valdymo architektūra. Keičiasi ji ir Lietuvoje. Kokia mūsų šalies valdysenos kokybė? Ar gebame pakankamai greitai atliepti globalias tendencijas? Galiausiai, ar dabartinė šalies valdysena yra pritaikyta ne tik dabartinėms, bet ir ateities reikmėms? Klausiame Ministro Pirmininko patarėjo ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Luko Savicko. Su L. Savicku susitinkame LR Vyriausybės kanceliarijos organizuojamame Projektų valdymo forume. Šiuo […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2019/12/lukasAgendai.jpg)
„Infobalt“ vadovas M. Ubartas: Lietuvai pakaktų keturių strateginių tikslų
„Norime gyventi kaip Švedijoje“, – vos tik atgavę nepriklausomybę viltingai kalbėjome 1990-aisiais. Mes ir gyvename kaip Švedijoje. Dar netgi geriau, negu švedai gyveno 1990-aisiais. Tik supraskime – praėjo 30 metų, per kuriu... daugiau
M. Jurgilas: Lietuvai būtina investicinė strategija
Lietuva, užuot likusi pokyčių užnugaryje, turi galimybę juos diktuoti. Tam būtina investicinė strategija. Tokia, kokia vadovaujasi didžiausi pasaulyje rizikos kapitalo fondai – minimaliai investuoti visur ir tikėtis, kad anks... daugiau
E. Čivilis: viešasis sektorius subrendo skaitmeninei transformacijai
Nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ metu piliečiai siūlė daugybę proveržio idėjų, padėsiančių kurti klestinčią ir ambicingai į ateitį žvelgiančią Lietuvą. Finišo tiesiojoje į laimėjusių (daugiausia ekspertų ir piliečių ... daugiau
V. Nakrošis: Lietuvos viešajame sektoriuje tebėra sovietinio valdymo apraiškų
Lietuvos viešosios politikos fasadas, atrodytų, modernus – praktikas, kurias taiko pažangios Vakarų demokratijos, formaliai diegiame ir mes. Ir vis dėlto, kas gi slypi už šio fasado ir kaip vykdoma reali politika? Klausiame V... daugiau
Daugiau straipsnių
Kraunami straipsniai...
Straipsnių daugiau nėra
Komentarai
DaugiauMore
Siekiant stiprinti žmogiškąjį kapitalą
Sparti technologinė pažanga, inovacijos, besikeičiančios ekonomikos sąlygos bei pokyčiai šalies demografijoje nulemia ne tik kiekybinius darbo rinkos paklausos pokyčius (pavyzdžiui, darbo vietų skaičių), bet ir kokybinius pokyčius – žinių ir įgūdžių struktūrą.... daugiau
Loading ...
