Go to the 0 slide
Go to the 1 slide
Go to the 2 slide
Go to the 3 slide
Go to the 4 slide
Go to the 5 slide
![Šiuo metu Lietuvoje nei teoriškai, nei praktiškai informacinių ir ryšių technologijų (IRT – taip vadinama valstybiniuose projektuose) valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo strategijos nėra (pagal situaciją ir negali būti). Tokią išvadą, remdamasis valstybiniais dokumentais bei situacijos Lietuvoje analize, prieina Gintautas Žintelis, Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus pirmininkas, 1992–1996 m. ėjęs ryšių ir informatikos ministro pareigas. – Kaip IRT klausimai skynėsi kelią į politinį lygmenį Lietuvos nepriklausomybės pradžioje? Kaip vertinate šiandienos situaciją – ar IRT skiriama pakankamai politinio dėmesio? – […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2020/08/agenda_foto_0804.jpg)
![Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai ateityje taps aktualūs kiekvienam verslui. Atsiradusi pradinė pasiūla sugeneruos vėlesnę paklausą, ir ciklas įsisuks. Kad šis ciklas prasideda, indikuoja didžiosios technologijų kompanijos, jau dabar daug investuojančios į DI taikymą. Esant dideliam poreikiui, DI inžinierių trūkumas ir talentų medžioklė ateityje tik intensyvės. Taigi prognozuojant augantį ekspertų poreikį, strateginius sprendimus svarbu priimti jau dabar. Tuo neabejoja internetinės naudotų drabužių mainų ir prekybos bendrovės „Vinted“ mašininio mokymo inžinierius ir komandos vadovas, edukacinės bendruomenės ir platformos „Tribe of AI“ įkūrėjas, […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2020/07/dovydas2-1400x912.jpg)
![Dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Adolfas Laimutis Telksnys, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Vilniaus universiteto profesorius, nuspėjo, kokiomis technologijomis naudosimės šiandien. Tuo metu visas medijas savyje talpinantys prietaisai, profesoriaus pavadinti „informeriais“, šiandien mums puikiai pažįstami išmaniųjų telefonų pavidalu. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, ateitis, anot profesoriaus, ne ką mažiau įdomi – po 50 metų gyvensime žmonių ir robotų bendruomenėje. – Įvedus karantiną, staiga visa Lietuva atsidūrė online. Kokias stiprybes ir silpnybes, vertinant infrastruktūrą, atskleidė pandemija? – Koronavirusas aiškiai parodė, kad prieš […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2020/06/DSC_5929-1560x1042-1400x912.png)
![Lietuvos ir pasaulio sveikatos apsaugos, ekonomikos, švietimo, viešojo valdymo ir kitos sritys šiandien atsidūrė bifurkaciniame taške. Bifurkacinis taškas gamtos moksluose apibūdinamas kaip momentas, kai sistemos režimas pertvarkomas ir pereinama į esminių kokybinių pokyčių etapą. Kitaip tariant, tokioje padėtyje atsidūrusios sistemos neišvengiamai transformuosis ir veiks kitaip nei iki šiol. Taip teigia Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) asociacijos „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė, sutikusi pasikalbėti apie galimus sisteminius pokyčius popandeminiame pasaulyje. – Pandemija ir jos nulemta nauja realybė tarytum išdiferencijavo […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2020/05/DSC_5929-1400x912.jpg)
![Pirmoje pokalbio su „Argyle.io“ startuolio technologijų vadovu ir bendraįkūrėju, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentu Audriumi Zujumi dalyje aiškinomės, kaip technologinis progresas keičia pasaulį: demokratizuoja duomenų analizę, suteikia pagrindą labiau pamatuotiems sprendimams, padeda efektyviau organizuoti darbą, kt. (skaitykite čia). Pokalbį tęsiame ieškodami atsakymų, kas yra ir kaip veikia viena šiuo metu labiausiai mistifikuojamų technologijų – dirbtinis intelektas (DI) bei kodėl skirti dėmesio ir investuoti į DI Lietuvai yra strategiškai svarbu. – Kai kurie futurologai sako, kad DI plėtra yra pati svarbiausia […]](https://agenda.strata.gov.lt/wp-content/uploads/2020/05/foto_agenda.jpg)
G. Žintelis: šiandien valstybinė informacinių technologijų politika Lietuvoje neformuojama
Šiuo metu Lietuvoje nei teoriškai, nei praktiškai informacinių ir ryšių technologijų (IRT – taip vadinama valstybiniuose projektuose) valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo strategijos nėra (pagal situaciją ir negali būti)... daugiau
„Tribe of AI“ įkūrėjas: Lietuva dar gali pasirengti dirbtinio intelekto plėtrai
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai ateityje taps aktualūs kiekvienam verslui. Atsiradusi pradinė pasiūla sugeneruos vėlesnę paklausą, ir ciklas įsisuks. Kad šis ciklas prasideda, indikuoja didžiosios technologijų kompanijos,... daugiau
Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas L. Telksnys: ateityje gyvensime žmonių ir robotų bendruomenėje
Dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Adolfas Laimutis Telksnys, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Vilniaus universiteto profesorius, nuspėjo, kokiomis technologijomis naudosimės šiandien. Tuo metu visas medi... daugiau
A. Zujus: skaitmeninių įgūdžių stokojantys žmonės rizikuoja iškristi iš ekonomikos
Technologinis progresas keičia pasaulį: demokratizuoja duomenų analizę, suteikia pagrindą labiau pamatuotiems sprendimams, padeda efektyviau organizuoti darbą, kt. Covid-19 sukelta pandemija tik išryškino technologinio progre... daugiau
„Vinted“ mašininio mokymo inžinierius: gebėjimas programuoti ateityje prilygs skaitymui ir rašymui
Karantino metu kaip niekada anksčiau augo internetinio (online) verslo prasmė ir vertė. Sutvarkyti online verslo procesai tapo higienos norma, kuri išliks ir ateityje. Verslas ir toliau neišvengiamai didins investicijas į vei... daugiau
Daugiau straipsnių
Kraunami straipsniai...
Straipsnių daugiau nėra
Komentarai
DaugiauMore
Paaukotas Vilnius ir tolstanti inovatyvios Lietuvos vizija
Prieš porą savaičių žiniasklaidoje pasirodė Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Vytauto Mitalo skaičiavimai, jog Europos Sąjungos (ES) finansavimas miesto susisiekimo, viešųjų erdvių tvarkymo ir kitiems projektams trauksis 41 mln. eurų. Mažesnis finansavimas... daugiau
Loading ...
