Kiek esame pasiruošę kurti mokymosi visą gyvenimą kultūrą profesinio mokymo įstaigose?

2019 m. kovas


Mokymosi visą gyvenimą arba nuolatinio augimo tema nepraranda savo aktualumo. Atvirkščiai – įsibėgėjant automatizacijos procesams ir augant dirbtinio intelekto skvarbai, nuolatinis žinių atnaujinimas ir įgūdžių formavimas įgauna vis didesnę reikšmę. Visgi šių diskusijų fone kyla ir nemažai klausimų. Kas taps mokymosi visą gyvenimą kultūros formuotojais? Kas ir nuo kada ugdys mokėjimo mokytis kompetenciją? Neabejotinai, ši atsakomybė pirmiausia turėtų gulti ant mokymo įstaigų pečių, ne išimtis – ir profesinės mokyklos. Tad verta svarstyti, kur profesinės mokyklos galėtų nukreipti didesnes pastangas, siekdamos formuoti mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Juolab, kad šioje srityje profesinėms mokykloms, laikui bėgant, tikėtina, bus keliami vis didesni lūkesčiai.

Pirmiausia, džiugina tai, kad dauguma Lietuvos gyventojų (68 proc.) profesinį mokymą vidurinio išsilavinimo pakopoje vertina teigiamai (CEDEFOP tyrimo duomenys). Tad galima manyti, kad prielaidos rinktis profesinį išsilavinimą kartu su viduriniu yra gana geros. Vis dėlto, kad profesinio mokymo įstaigos taptų reikšmingu ir gerai funkcionuojančiu mokymosi visą gyvenimą kultūros ugdytoju, tam tikri pokyčiai reikalingi. Pavyzdžiui, moksleivių mokymosi rezultatais profesinės mokyklos nusileidžia bendrojo ugdymo įstaigoms. MOSTA duomenimis, profesinio mokymo įstaigose besimokantys moksleiviai žemesniais balais išlaiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ar valstybinius brandos egzaminus. Įvairūs tyrimai patvirtina, kad prastesnius akademinius pasiekimus tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinio mokymo įstaigose dalinai lemia moksleivių socioekonominis statusas, o profesinio mokymo įstaigose didesnė moksleivių dalis yra iš socialiai pažeidžiamų šeimų.

Taip pat prastesnius akademinius pasiekimus galima aiškinti ir požiūriu į mokymąsi apskritai. MOSTA tyrimas atskleidė, kad 28 proc. vidurinio išsilavinimo siekiančių profesinių mokymo įstaigų moksleivių, apibūdindami savo mokymąsi, teigia, kad mokosi tik tiek, jog gautų teigiamą įvertinimą. Galima sakyti, kad profesinio mokymo įstaigose paplitęs „mokymosi tiek, kiek reikia, ir ne daugiau“ požiūris. Šią tendenciją patvirtina ir mokytojai, kurių vertinimu, maždaug kas antras vidurinio išsilavinimo profesinėje mokykloje siekiantis moksleivis mokosi minimaliai – tiek, kad užtektų teigiamam įvertinimui gauti arba nesimoko visai. Susiduriame su tokia situacija, kad mokymasis, užuot buvęs sistemingas ir nuoseklus, neretai tampa atsitiktiniu ir trumpalaikiu. Toks požiūris į mokymąsi neabejotinai turi neigiamos įtakos ir įpročio mokytis bei visos mokymosi kultūros formavimuisi. Šiame kontekste svarbu ieškoti būdų, kaip sudominti, labiau įtraukti moksleivius į mokymosi procesą, skatinti jų žingeidumą, norą sužinoti naujų dalykų, suprasti žinių vertę. Tuo pačiu būtų skatinama ir motyvacija mokytis, kuri daugumos mokytojų įvardinama kaip viena problematiškiausių vidurinio ugdymo sričių profesinio mokymo įstaigose.

Kalbant apie mokymosi visą gyvenimą kultūros stiprinimą profesinio mokymo etape, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į bendrųjų kompetencijų, tokių kaip mokėjimo mokytis, pažinimo, iniciatyvumo ar kūrybingumo, ugdymo stiprinimą. Minėto MOSTA tyrimo duomenys atskleidė, kad mokėjimo mokytis ir pažinimo (siekio įgyti žinių, kritinio mąstymo, tiesos paieškos ir pan.) kompetencijas vidutiniškai turi tik apie ketvirtadalis profesinių mokyklų absolventų.

379 views
bookmark icon