Jamil Salmi. Universitetai turi prisitaikyti prie pokyčių, o valstybė – skatinti inovatyviuosius

2017 m. gruodis


Dr. Jamil Salmi yra pasaulinio lygio aukštojo mokslo ekspertas, teikiantis konsultacijas  vyriausybėms, universitetams, profesinėms asociacijoms. Iki 2012 m. J. Salmi buvo Pasaulio banko aukštojo mokslo koordinatorius. Per pastaruosius dvidešimt metų J. Salmi konsultavo aukštojo mokslo plėtros, finansų reformų ir strateginio planavimo klausimais vyriausybes ir universitetų vadovus daugiau nei 90-yje valstybių.

– Savo pristatyme kalbėjote apie darbo rinkos pokyčių tendencijas, kurios neišvengiamai paliečia aukštojo mokslo institucijas. Kaip manote, kur aukštosios mokyklos turėtų sutelkti dėmesį, siekdamos išlaikyti aktualumą ir konkurencingumą bei prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios visuomenės poreikių?

– Manau, kad kertiniai faktoriai, apibrėžiantys universitetą, keičiasi labai lėtai ir konservatyviai, ypač profesūra. Studentai šiandien gyvena visai kitokį gyvenimą. Pasaulis aplink mus kintai: studentų populiacija, poreikiai ir universitetai turi prie to prisitaikyti. Manau, universitetai turi būti mažiau arogantiški ir susitelkti į tai, kaip paruošti studentus greitai besikeičiančiam pasauliui. Kalbant apie studentus, čia tampa svarbios bendrosios kompetencijos, kurios padės, kai jie pradės karjerą.  Reikia neužmiršti, kad skirtingose srityse reikalingi skirtingi įgūdžiai. Šiuolaikinėje aplinkoje kertinės savybės yra lankstumas bei platus bendrasis išsilavinimas.

 Kaip manote, ar aukštosios mokyklos pačios turi imtis iniciatyvos ir prisiderinti prie aplinkos pokyčių ar valstybė turi padiktuoti „žaidimo taisykles“ aukštosioms mokykloms?

– Manau, kad universitetai turi patys imtis pokyčių. Jeigu universitetai to nedaro, tuomet gerai, kai valstybė parodo dėmesį ir padrąsina tuos, kurie yra labiau inovatyvūs.

– Savo pristatyme minėjote, kad per 700 profesijų ateityje nebus paklausios. Vis dėlto šiandien yra sudėtinga pasakyti, kokios tai profesijos, todėl jaunimui išties sunku pasirinkti, ką studijuoti. Ką jiems patartumėte?

– Žvelgiant į universitetų siūlomas programas, pakankamai intuityviai galima matyti, kokios programos skamba kaip senovinės, o kokios yra ateities programos. Patikėkite manimi, jauni žmonės jaučia ir mato tai. Sprendžiu apie tai iš savo vaikų. Nedariau įtakos jų sprendimui, ką studijuoti – jie patys savarankiškai įvertino situaciją. Universitetai taip pat turėtų teikti informaciją apie darbo perspektyvas. Be to, universitetuose dirba daug talentingų, išsilavinusių ir protingų asmenybių, kurių žinios ir patirtis yra labai naudingos. Svarbu tas žinias mokėti tinkamai perduoti studentams, kad jie galėtų jas pritaikyti įsiliejant į darbo rinką. Konferencijoje kalbėjau apie naujas mokymosi praktikas: vietoj nuobodaus pasakojimo, užrašų, reikėtų klausinėti, skatinti domėtis. Profesoriai galėtų naudoti interaktyvų mokymą ir mokymąsi bei dalintis patirtimi tarpusavyje.

–  Lietuvoje socialiniai mokslai yra labai populiarūs, nors jei kalbėsime apie atlyginimą, šiuo metu perspektyvos didesnės tiksliųjų mokslų srityse.  Kaip manote ar tai turėtų keistis turint omenyje pokyčius, kurie mūsų laukia?

– Tiek tiksliuosiuose, tiek socialiniuose, tiek kitose mokslų srityse labai daug priklauso nuo dėstytojų. Manau, kad reikia daugiau uždegančių dėstytojų, profesorių. Juk, jeigu aukštosiose mokyklose turime iniciatyvių profesorių, kurie gali papasakoti apie gamtą, gyvenimą, geografiją – tai turėsime ir užsidegusius studentus. Kodėl, pavyzdžiui, studentai yra tokie susidomėję kompiuteriais? Nes tai yra smagu. Padarykite ir kitas disciplinas smagiomis, o tai, pirmiausiai, yra profesorių užduotis.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

307 views
bookmark icon