Ieškant tobulos vertinimo metodologijos

2014 m.


Septynerius metus Europos Komisijoje mokslinių tyrimų ir inovacijų srities generaliniu direktoriumi dirbęs Peteris Fischas iš arti matė, kaip keitėsi požiūris į jų vertinimą. Pasaulyje vykstant sparčiam mokslinių tyrimų progresui, mokslininkų iššūkis atrasti dar tobulesnį būdą teisingam vertinimui tampa vis labiau jaudinančiu.

Europos Komisijoje ėjote mokslinių tyrimų ir inovacijų srities generalinio direktoriaus pareigas. Kokius pokyčius vertinant šias sritis pastebėjote? Ar vertinimas tampa svarbesniu nei prieš 10 ar 20 metų?

– Aš, kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų srities generalinis direktorius, vadovavau mokslinių tyrimų, eksperimentinės ir technologinės plėtros vertinimo skyriui maždaug septynerius metus, per kuriuos pokyčių tikrai netrūko. Kai 2007 metais ėmiausi šio darbo, mokslinių tyrimų ir inovacijų programų vertinimas vystėsi iš veiklos, kur protingi vyrai ir moterys tiesiog dalinosi savo nuomonėmis apie programas, link labiau sisteminio požiūrio, kuriuo remiantis turėjo būti pateiktos argumentais grįstos analizės. Praėjusiųjų metų pabaigoje, kai pasitraukiau iš šių pareigų, buvo akivaizdu, kad mokslinių tyrimų programų vertinimo laukia labai daug iššūkių ir galimybių, pavyzdžiui, kaip tinkamai pasinaudoti didžiulėmis duomenų bazėmis ar naujais įrankiais, kurie vertinimo procesą gali padaryti dar skaidresnį, apjungiantį dar daugiau žmonių.

Per pastaruosius dešimtmečius įvykę svarbiausi metodologiniai patobulinimai neabejotinai padėjo gerinant programų vertinimo reputaciją. Dabar vertinimo ataskaitos rašomos suprantamai, jas pripažįsta kaip būtiną informacijos šaltinį. Aš asmeniškai visuomet pabrėžiu kaip svarbu, kad vertinimo ataskaitos tapo viešai prieinamos  ne tik  politikams, visuomenės veikėjams, konkrečios šalies visuomenei, bet dar platesniu mastu, dalinantis informacija tarptautiniu lygiu su vertinimo ekspertais Europoje ir už jos ribų. Mano nuomone, skaidrumas yra vienas geriausių būdų užtikrinti galimybę bendrai dalintis žiniomis ir išlaikyti kokybės kontrolę.

1997 metais buvo įkurtas Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės ir technologinės plėtros vertinimo tinklas. Ar tai reiškia, kad iki to laiko moksliniai tyrimai Europoje nebuvo niekaip vertinami?

– Kai prieš beveik du dešimtmečius gimė šis tinklas, jam buvo iškeltas tikslas suvienyti mokslinių tyrimų programų vertinimo ekspertus tiek iš akademinio pasaulio, tiek iš viešojo sektoriaus. Ši esminė idėja iki šių dienų išlaiko šį tinklą unikaliu, nors jo sudėtis ir labiausiai akcentuojamos veiklos pasikeitė, kai smarkiai išaugo prie tinklo prisijungusių valstybių skaičius.

Iš tiesų tradicijos vertinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės ir technologinės plėtros programas Europoje atsirado labai seniai, kur kas anksčiau, nei gimė šis tinklas. Reikia suprasti, kad jokio tinklo negali sukurti visiškai netikėtai – privalo būti pakankamai kolegų, kurie aktyviai dirbtų panašiais klausimais. Europos struktūrinės programos yra tik vienas iš pavyzdžių, rodančių, kaip Europoje nuolat ir labai rimtai dirbama, stengiantis įvertinti tokios veiklos kokybę.

Europos Komisijos tinklapyje rašoma, kad „Komisija ženkliai padidino vertinimo įsipareigojimus nuo 2000 m.” Kodėl tuo metu buvo priimtas toks sprendimas?

– Europoje nuolat stengiamasi pagerinti politinių sprendimų priėmimo kokybę, tobulinant sisteminį požiūrį į politikos tikslus, tikslinant politikos priemones, nustatant išmatuojamus rodiklius, vertinant politinių sprendimų efektyvumą ir poveikį.

Vadovaujantis šiuo požiūriu bet kurioje programoje vertinimas yra svarbus elementas, bet tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos jis ypatingai svarbus. Čia būtina teisingai užsibrėžti tikslus ir pasirinkti priemones, kaip juos pasiekti. Finansinės krizės aplinkybėmis dar labiau stengiamasi užtikrinti, kad riboti viešieji resursai būtų naudojami pačiu geriausiu būdu. Nereikia net sakyti, kad tai nuolat akcentuojama visoje Europoje, kai keliamas klausimas, kiek dėmesio reikia skirti mokslinių tyrimų vertinimui.

Ko siekiama vertinant mokslinius tyrimus ir inovacijas? Kodėl tai svarbu mokslininkui?

– Tikiuosi, didžioji dalis mokslininkų pirmiausia domisi mokslinių tyrimų vertinimo rezultatais tam, kad galėtų patys sau atsakyti į esminį klausimą: kaip man sekasi vykdyti veiklą? Vertinant programas keliamas kitas klausimas: ar gerai veikia visa sistema? Šis klausimas individualiam mokslininkui galbūt skamba ne taip grėsmingai, tačiau visa mokslininkų bendruomenė turi būti suinteresuota, kaip padidinti gaunamą naudą kuriant maksimaliai efektyvią ir konkurencingą mokslinių tyrimų sistemą. Ieškant atsakymo į šį klausimą programų vertinimas gali labai padėti, o mokslininkai gali prisidėti rengdami analizes.

Kokiais pagrindiniais kriterijais vadovaujamasi vertinant mokslinius tyrimus ir inovacijas? Kam skiriama daugiausiai dėmesio: kitų mokslininkų pripažinimui, citavimui, praktiniam pritaikymui…?

– Jei pažiūrėtume į mokslinių tyrimų programų tikslus ir jų vertinimo kriterijus skirtingose šalyse, pamatytume labai plačią požiūrių ir prioritetų įvairovę. Nėra vieno teisingo sprendimo, kuris tiktų visiems. Tyrėjų judumo  programoms įvertinti reikia visiškai kitokių kriterijų negu stambiems infrastruktūros projektams. Taikomiesiems moksliniams tyrimams skatinti  reikia kitokių  mechanizmų nei fundamentiniams. Tiek atliekant išankstinį vertinimą, tiek jau vertinant mokslinių tyrimų programų rezultatus reikia atsižvelgti į šiuos ir daugybę kitų skirtumų. Teisingų tikslų išsikėlimas ir jiems įvertinti tinkamų kriterijų atranka yra patys svarbiausi veiksniai, lemiantys mokslinių tyrimų programos sėkmę. Atvirai kalbant, tai pasakyti yra kur kas lengviau nei padaryti.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria mokslinių tyrimų ir inovacijų vertintojai? Ar mes jau turime tobulą metodologiją, kuri užtikrintų, kad įvertinimas bus šimtu procentų teisingas?

– Jei tokia metodologija egzistuotų, vertintojų bendruomenė prarastų didžiausią dalį intelektualinio jaudulio. Būtent jis skatina kolegas toliau vystyti vertinimo metodologijas, gerinti analizių kokybę. Tiesą sakant, žymiausi programų vertinimo ekspertai, kuriuos man teko sutikti per pastaruosius metus, yra ypatingai atsargūs ir kuklūs, nes jie geriausiai supranta visus netobulumus, kurie neišvengiamai atsiranda įgyvendinant tokius sudėtingus uždavinius. Žinoma, pastaruoju metu įvyko milžiniškas progresas, bet vis dar išlieka labai daug darbų, kuriuos turime nuveikti.  Mano nuomone, dabartines mokslinių tyrimų ir inovacijų programų įgyvendinimo rezultatų analizes reikia papildyti ilgalaikėmis poveikio  analizėmis, kurios parodytų šių programų įtaką po dešimties ar dvidešimties metų. Juk kartais inovatyvių idėjų prigijimui visuomenėje prireikia ilgesnio laiko. Kitą iššūkį, kurį pastebiu, galėčiau įvardinti kaip vertinimo nuovargį. Jei tiesiog atliksi vis daugiau ir daugiau vertinimų, tai nebūtinai reikš, kad pradėsi geriau suprasti, kaip jie veikia. Man atrodo, kad kur kas daugiau naudos gautume, jei organizuotume mažiau, bet platesnių ir gilesnių vertinimų. Laikas nuo laiko turime sau išsikelti jautrius ir esminius klausimus ir tuomet galėtume  atrasti visai naujus atsakymus.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

283 views
bookmark icon